glaukonitas

glaukontas (gr. glaukos – mėlynas, melsvai žalias), silikatų klasės, hidrožėručių grupės mineralas (K,Na,Ca)₁(Al,Fe²⁺, Fe³⁺,Mg)₂·(OH)₂|Al_0,35Si_3,65O₁₀]. Kristalai monoklininės singonijos, smulkių (iki kelių milimetrų skersmens), apvalių grūdelių formos. Tamsiai žalias (iki žaliai juodo). Matinis, masyviuose agregatuose blizgesys stiklo. Kietumas 2–3. Tankis 2200–2800 kg/m³. Kilmė nuosėdinė; kristalizuojasi iš jūrų vandens priekrantinėse zonose, todėl dažnai būna įvairios sudėties kitų nuosėdinių uolienų priemaišų (smėlingų, molingų, karbonatinių). Naudojamas tepalų, dažų, dekoratyvinio cemento gamyboje, stiklo pramonėje, t. p. kaip sorbentas, kalio trąša. Randamas įvairaus amžiaus uolienose daugelyje pasaulio valstybių – Alžyre, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Rusijoje, Ukrainoje ir kitur.

glaukonitas

Lietuvoje

Lietuvoje glaukonito turinčų uolienų daugiausia yra kambro, ordoviko, silūko, paleogeno ir kreidos sistemose (Lietuvos neeksploatuojamos naudingosios iškasenos). Jos plyti Lietuvos pietrytinėje ir pietinėje dalyse 50–100 ir daugiau metrų gylyje (naudingojo klodo storis – iki 65 metrų). Uolienos su glaukonito luistais slūgso kvartero nuogulose Nemuno, Neries, Šventosios ir Merkio slėnių atodangose. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis glaukonitinio priesmėlio prognoziniai ištekliai sudaro 21 681 tūkst. m³ (2022).

2961