gleiviãbudė (Stropharia), papėdgrybūnų (Basidiomycota) skyriaus, pievagrybiečių (Agaricales) eilės, gleiviabudinių (Strophariaceae) šeimos grybų gentis. Žinoma apie 60 rūšių. Paplitę visame pasaulyje.
melsvažalė gleiviabudė (Jeseniko parkas, Čekija)
Vaisiakūniai diferencijuoti į kepurėlę ir kotą, dažniausiai vidutinio dydžio, kartais smulkūs arba stambūs, mėsingi, vienmečiai, jauni būna padengti daugiau ar mažiau gleivėtu bendru apvalkalu. Kepurėlė išgaubta ar paplokščia, balta, gelsva, ruda, pilkšva, žalia, mėlyna ir kitų spalvų, padengta žvyneliais ar lygi, gleivėta. Himenoforas lakštelinis, lakšteliai pilki, violetiniai, rausvi, rusvi, juosvi ar kitų spalvų. Kotas cilindrinis, su žiedu arba aiškiai matoma žiedo zona, žvynuotas žemiau žiedo, gleivėtas. Saprotrofai, auga ant dirvožemio, ekskrementų, medienos. Dalis genties grybų yra valgomi, turi gydomųjų savybių, kai kurie auginami, pvz., rusvakepurė gleiviabudė (Stropharia rugosoannulata).
Lietuvoje žinoma apie 10 rūšių. Dažnesnės yra melsvažalė gleiviabudė (Stropharia aeruginosa; vaisiakūniai melsvai žali, žvynuoti, gleivėti, kotas su žiedu, auga vasarą ir rudenį, ant miško paklotės, dažniausiai spygliuočių miškuose), Hornemano gleiviabudė (Stropharia hornemannii; auga ant dirvožemio, nuodinga), pusgaubtė gleiviabudė (Stropharia semiglobata; auga ant gyvūnų ekskrementų, vis dažniau vadinama pusgaubte mėšliuke (Protostropharia semiglobata)), karpiniuotoji gleiviabudė (Stropharia albocrenulata; auga dažniausiai ant drebulės medienos, vis dažniau vadinama karpiniuotąja žvynekle (Hemistropharia albocrenulata).
1989