glfas (gr. glyphis – įpjova), nuožulnus lango, durų, šaudymo angos kraštas storoje mūro sienoje. Į pastato vidų įleidžia daugiau šviesos, praplatina įėjimą, padidina šaudymo plotą. Plito vidurinių amžių, ypač romanikos, architektūroje, gynybiniuose pastatuose – iki 19 amžiaus.

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką