glikolipdai (gr. glykys – saldus + lipos – riebalai), sudėtiniai poliniai lipidai, turintys glikozidiniu ryšiu prisijungusių angliavandenių fragmentų. Yra dvi glikolipidų grupės: gliceroglikolipidai (glicerolio, dviejų riebalų rūgščių ir monosacharido ar oligosacharido junginiai) ir glikosfingolipidai (aminoalkoholio sfingozino, riebalų rūgšties ir monosacharido ar oligosacharido junginiai). Gliceroglikolipidai sudaro apie 40 % chloroplastų membranų masės; iš visų glikolipidų biosferoje jų yra daugiausia. Glikosfingolipidų yra gyvūnų organizme. Pagal angliavandenį skiriamos trys glikosfingolipidų grupės – cerebrozidai, gangliozidai ir globozidai. Cerebrozidų yra mielėse, nervų ląstelių membranose. Gangliozidai įeina į ganglijų sudėtį, jų yra vidaus organuose (pvz., blužnyje). Globozidų heteropolisacharidai sudaryti iš 2–4 monosacharidų, pvz., eritrocitų membranoje randamo laktozilglobozido sudėtyje yra galaktozės ir gliukozės. Veikiami lizosomų fermentų glikosfingolipidai atsinaujina suskildami į sudedamąsias dalis. Esant įgimtai cerebrozidazės stokai (Gaucher liga, cerebrozidozė) ar heksozaminidazės stokai (Tay ir Sachso liga, arba gangliozidozė) lipidai kaupiasi lizosomose, pažeidžiama nervinis audinys, vidaus organai (blužnis, kepenys).

2519

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką