Glinskia (rus. Глинские, Glinskije), 15–16 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos, Rusijos kunigaikščių ir bajorų giminė. Totorių kilmės. Glinskių aplinkoje, veikiausiai Maskvoje, buvo sukurtas pasakojimas, pagal kurį giminės pradininku laikomas totorių chano Mamajaus sūnus Mansur Kijatas. 14 a. pabaigoje jis pasitraukė į Uždnieprę, čia įkūrė Glineską (iš čia esą kilęs giminės vardas) ir pasidavė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto valdžiai. Jo palikuoniai priėmė stačiatikybę, valdų turėjo Černigovo ir Kijevo žemėse. Pirmasis iš Glinskių istorijos šaltiniuose minimas Borisas Ivanovičius buvo artimas kunigaikščio Švitrigailos bendražygis. Valstybinėje veikloje pasižymėjo jo vaikaičiai Levo sūnūs Mykolas, Vasilijus ir Ivanas. Vasilijus (m. 1515) nuo 1480 buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio, vėliau Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro dvarionis, 1501–07 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pastalininkas, 1506–07 – Brastos seniūnas. Buvo vienas brolio Mykolo (apie 1460–1534; M. Glinskis) maišto (Glinskio maištas, 1508) vadovų.

Glinskių herbas (iš A. Kojalavičiaus-Vijūko knygos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų herbynas, vadinamas Nomenklatorius, išspausdintos 1905 Krokuvoje; Varšuvos nacionalinė biblioteka)

Maištą nuslopinus su broliu pabėgo į Maskvą. Turėjo tris sūnus ir tris dukteris. Viena jų, Elena (m. 1538; Elena Glinskaja), 1526 ištekėjo už Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus III.

Trečiasis Levo sūnus Ivanas (prievardis Mamajus; m. iki 1522) nuo 1482 tarnavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio dvare. 1501–07 buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės maršalka, 1505–07 Kijevo, 1507–08 Naugarduko vaivada. Kaip maišto dalyvis 1508 su broliais pabėgo į Maskvą.

Bagdonas (m. 1512), nuo 1488 būdamas Čerkasų, vėliau Putivlio vietininku, aktyviai dalyvavo Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei kovojant su totoriais. 1500 maskvėnams užėmus Putivlį, pateko į nelaisvę. 1509 paleistas užtarus antros eilės pusbroliui Mykolui, bet į Lietuvą negrįžo. Kitas Mykolas (m. 1559), Vasilijaus sūnus, buvo Rusijos valstybės veikėjas. Rėmė valdovą Ivaną IV Rūstųjį, savo seserėną, 1547 prisidėjo prie jo vainikavimo caru. Per 1547 maskviečių sukilimą su motina Hana pabėgo į Rževą ir taip išsigelbėjo. 1552–55 buvo rusų kariuomenės vaivada prie Kamos ir Kazanėje, nuslopino marių sukilimą. 1556 dalyvavo karo žygiuose į Krymo chanatą ir prieš Livonijos ordiną. 1556–57 Didžiojo Naugardo vietininkas, sudarė paliaubas su Švedija. Mykolo brolis Jurijus (m. 1547) irgi buvo vienas iš savo seserėno didžiojo kunigaikščio Ivano IV rėmėjų ir artimųjų, jo karūnavimo caru iniciatorių. Akmenimis užmuštas sukilusių maskviečių.

Glinskių giminės svarbiausia šaka baigėsi 1602 Maskvoje mirus Vasilijaus vaikaičiui Ivanui. Abiejų Tautų Respublikoje gyveno kita giminės šaka. Ji 17 a. pabaigoje–18 a. pradžioje prarado kunigaikščių titulą ir liko bajorais (šlėktomis). Jokymas, Rusijos imperijos kariuomenės generolas majoras, 1817 iš Gardino gubernijos bajorų deputacijos išsirūpino kunigaikščio titulo patvirtinimą, bet Rusijos imperijos Senatas to nepripažino.

-Glinskis; -Borisas Ivanovičius Glinskis; -Levas Glinskis; -Vasilijus Glinskis; -Ivanas Glinskis; -Bagdonas Glinskis; -Mykolas Glinskis; -Jokymas Glinskis; -Jurijus Glinskis

2336

1412

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką