Gliwice

Gliwice (Glivcės), Glivcė, miestas Lenkijos pietuose, Silezijos vaivadijoje, į vakarus nuo Katowicų (priklauso jų aglomeracijai). Turi apskrities teises.

174 016 gyventojų (2021).

Gliwicės įsikūrusios abipus Kłodnicos upės (Oderio intakas) ir jos dešiniojo intako Bytomkos. Upių uostas (vienas didžiausių Lenkijoje); Gliwicių kanalas jungia jį su Oderiu. Per Gliwices eina Vroclavo–Krokuvos geležinkelis ir plentas. Sportinis oro uostas.

Turgaus aikštė ir rotušė Gliwicėse

Gliwicės priklauso Katowicų laisvajai ekonominei zonai. Kuro ir energetikos pramonė (akmens anglių kasykla, kokso gamykla), metalurgija. Mechaninių ir techninių įrenginių (vikšrinių važiuoklių, ekskavatorių, kranų, hidraulinių variklių, kėlimo ir transportavimo įrenginių, laivų siurblių, kasybos, ventiliacijos įrenginių, cheminės aparatūros), plieno konstrukcijų, kitų metalo dirbinių gamyba, geležinkelio riedmenų (ir elektrinių lokomotyvų) remontas. Automobilių Opel gamyba, chemijos (cheminių reagentų, plastikų), statybinių medžiagų, odos ir avalynės, maisto pramonė. Gliwicių prekybos bankas. Žemės ūkio birža. Švietimo, statybos ir kitos mugės. Turizmas, tarptautiniai sporto renginiai (aviamodelių varžybos, fechtavimo turnyrai).

Silezijos aukštoji politechnikos mokykla (įkurta 1945). Onkologijos institutas, Kasybos mechanizacijos centras, Teorinės ir taikomosios informatikos institutas, neorganinės chemijos, metalurgijos, ugniai atsparių medžiagų mokslinio tyrimo institutai.

Muzikinis teatras (susikūrė 1996 sujungus Silezijos operetės teatrą ir miesto kultūros centrą). Tarptautinis vargonų muzikos festivalis, religinių giesmių festivalis. Meno galerijos. Telkinių geologijos, miesto, meninės liejininkystės muziejai.

2271

Architektūra

Sakraliniai pastatai: bažnyčios – gotikinė Visų Šventųjų (14 a.–1504, perstatyta 1933), gotikinė senoji Šv. Baltramiejaus (15 a.–1626), vėlyvosios gotikos medinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (15–16 a., perstatyta 17 a., bokštai 1777), Šv. Jurgio (1668), Šv. Kryžiaus (17 a., perstatyta 1926), neogotikinė naujoji Šv. Baltramiejaus (1911, architektas L. Schneideris), barokiniai vienuolynai (17–18 a.). Renesansinė pilis (1561 pastatyta ant 14 a. pilies pamatų, perstatyta 17 a. ir 19 a., dabar muziejus), turgaus pastatai (15–17 a., perstatyti 19 a.), klasicistinė rotušė (19 a. vidurys), eklektinė O. Caro vila (1884, dabar muziejus), funkcionalizmo architektūros prekybos namai (1922, architektas E. Mendelsohnas, renovuoti 2002).

2271

Istorija

Pradėjo kurtis 12 a., 1276 jau turėjo miesto teises. Priklausė Opolės Piastams, nuo 14 a. pirmos pusės Čekijai, 1540–1742 Habsburgų imperijai, nuo 1742 Prūsijos karalystei (vokiškas miesto vardas Gleiwitz). 15 a. 3 dešimtmetyje ir 4 dešimtmečio pradžioje buvo lietuvių kunigaikščio Žygimanto Kaributaičio, vieno husitų vadų, bazė. Nuo 15 a. aludarystės, nuo 16 a. gelumbės audimo, nuo 19 a. kasybos, metalurgijos, mašinų pramonės centras.

Po 1922 plebiscito Gliwicės liko Vokietijai. Po Gliwicės provokacijos 1939 09 01 prasidėjo II pasaulinis karas (per jį čia veikė Osvencimo koncentracijos stovyklos padalinys). 1945 atiteko Lenkijai. Nuo 1999 Gliwicės – apskrities centras.

2271

Gleiwitz; Gleivicas