globalinis klimato atšilimas

globãlinis klmato atšilmas, ilgalaikis, tęstinis Žemės klimato sistemos vidutinės temperatūros kilimas. Nustatomas atliekant tiesioginius oro temperatūros matavimus ir vertinant įvairius atšilimo padarinius. Globalinis klimato atšilimas yra pagrindinis dabartinių klimato pokyčių aspektas. Terminai globalinis klimato atšilimas ir klimato kaita kartais vartojami kaip sinonimai, tačiau klimato kaita apima ne tik globalų atšilimą, bet ir jo padarinius, pvz., regioninius kritulių kiekio ir sezoniškumo pokyčius, vandenyno lygio kilimą, ledynų tirpimą ir kitus. Klimato atšilimo laikotarpių yra buvę ir praeityje, tačiau nuo 20 a. pradžios globali oro temperatūra kyla daug sparčiau nei per ankstesnius šimtmečius ir tūkstantmečius. Palyginus 1850–1900 laikotarpį globali temperatūra pakilo apie 1,1 °C, virš sausumos pakilimas didesnis ir siekia 1,6 °C, virš vandenynų 1,1 °C. Nuo 1970 globalinis klimato atšilimas sustiprėjo, temperatūra kyla vidutiniškai po 0,2 °C per dešimtmetį, tačiau Arkties regione net po 0,6 °C per dešimtmetį.

globali oro temperatūra per pastaruosius 2000 m. (NOAA Nacionalinio klimato duomenų centro duomenimis)

Globalios temperatūros kilimą pastaraisiais dešimtmečiais spartina šylančio vandenyno atiduodami atmosferai vis didesni energijos kiekiai. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (The Intergovernmental Panel on Climate Change, IPCC, 2021–2022) šeštojoje vertinimo ataskaitoje pateikta aukšto patikimumo išvada: nuo 20 a. pradžios vykstančio atšilimo pagrindinė priežastis yra žmonių įtaka. Daugiausia ji pasireiškia kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip azoto dioksidas, metanas, azoto suboksidas ir kitos, išmetimai į atmosferą.

Pagal IPCC ataskaitoje apibendrintas klimato modelių prognozes, 21 a. globali vidutinė oro temperatūra prie žemės paviršiaus, tikėtina, padidės dar 0,4–4,6 °C, atsižvelgiant į būsimų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mastus ir grįžtamąjį poveikį klimatui. Globalinis klimato atšilimas įvairiuose Žemės rutulio regionuose pasireiškia nevienodai. Greičiausiai temperatūra kyla Šiaurės pusrutulio vidutinėse ir poliarinėse platumose. Arkties regione temperatūra pakilo ir, kaip prognozuojama, toliau kils dvigubai daugiau nei likusioje pasaulio dalyje. Spartų atšilimą šiame regione lemia greitai mažėjantys sniego ir ledo dangų plotai, nes atviras vanduo ir sausumos paviršius sugeria daugiau Saulės spinduliuotės, įšyla ir tada daugiau šilumos atiduoda atmosferai. Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos yra du pagrindiniai atsakai į globalinį klimato atšilimą. Sėkmingas prisitaikymas yra ypač efektyvus, jei kartu sumažinamas ir išmetamųjų teršalų kiekis.

oro temperatūros (°C) pakilimas 1981–2020; x – pažymėti rajonai, kuriuose temperatūros pokyčiai nėra statistiškai patikimi (Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos duomenimis)

1163

-pasaulinis atšilimas; - visuotinis atšilimas; -klimato atšilimas; -globalinis atšilimas; klimato kaita