glosà (lot. glossa < gr. glōssa – liežuvis, kalba), poezijos žanras, paplitęs 15–17 a. Ispanijoje. Glosos kanonišką eiliavimo formą sudaro epigrafas (moto) ir kelios strofos (dažniausiai 4 po 10 eilučių), plėtojančios ketureilio moto duotą temą. Viena moto eilutė užbaigia vieną strofą, kita – kitą ir t. t.
2271