GƏncƏ (Gendž), iki 1804 ir 1918–35 Gandža (Gandžà), 1804–1918 Jelizavetpol (Jelizavètpolis), 1935–89 Kirovabad (Kirovabãdas), miestas Azerbaidžano vakaruose, Mažojo Kaukazo kalnų šiaurės rytinėje papėdėje, prie Tbilisio–Baku geležinkelio ir plento.
344 000 gyventojų (2020); antras pagal dydį Azerbaidžano miestas. Tekstilės (medvilnės valymo, kilimų audimo) ir trikotažo, statybinių medžiagų, porceliano, maisto (aliejaus, mėsos, cukraus, vyno) pramonė; sunkvežimių, prietaisų gamyba, spalvotoji metalurgija (aliuminio lydymas). 3 aukštosios mokyklos. Istorijos, manuskriptų muziejai. 2 teatrai.
Architektūra
Išliko vidurinių amžių sakralinių pastatų ansamblis (14–17 a.), centre – Imamzadə (Dievo Sūnaus) mauzoliejus (restauruotas 1879), aplink jį – mečetės, vienuolynas. Comard‑Qasarbo mauzoliejus (17 a.), mečetė Cümə (pradėta 1606, baigta 17–18 a., architektas Bəhaəddinas; restauruota 19 a.). Gəncə vidurinių amžių miesto geležiniai vartai (1063, meistras Ibrahimas ibn Osmanas) 12 a. pervežti į Gelati vienuolyną, dalis jų įmūryta į vienuolyno sieną.
Istorija
Pradėjo kurtis 5 a. apie 6,5 km į rytus nuo dabartinės miesto vietos. 1138 sugriauta žemės drebėjimo. Atstatyta dabartinėje vietoje tapo svarbiu prekybos, amatų ir kultūros centru. apie 1235 sugriauta mongolų. Nuo 1606 priklausė Persijai, 18 a. chanato sostinė. 1804 aneksuota Rusijos, pavadinta Jelizavetpoliu. Nuo 1868 gubernijos centras. 1918 buvo laikinoji Azerbaidžano Respublikos sostinė (sugrąžintas senasis pavadinimas). Sovietų valdžios metais tapo pramonės centru.
Elizavetpol; Gandžia; Ganja