Goa (Gòa), valstija Indijos vakaruose, prie Arabijos jūros.
Plotas 3702 km2. 1,46 mln. gyventojų (2011). Centras – Panadži (114 800 gyventojų, 2011); didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2011): Margao (106,5), Mormugao (101,3).
Šv. Kajetono bažnyčia Senajame Goa (1661)
Goa užima nedidelę Konkano pajūrio žemumos dalį (kranto linijos ilgis apie 105 km) ir Vakarų Ghatų šlaitus. Subekvatorinis musoninis klimatas. Svarbiausios ūkio šakos – žemdirbystė ir kasyba. Kasama geležies (apie 1/3 Indijoje iškasamos geležies rūdos; didesnė jos dalis eksportuojama), mangano rūdos, boksitas; garinant jūros vandenį gaunama druska. Yra nedidelių maisto (žuvų, cukraus), tekstilės, chemijos (mineralinių trąšų) pramonės, kasybos produktų perdirbimo įmonių. Auginama ryžiai, kukurūzai, cukranendrės, kokosai, mangai, bananai. Žvejyba. Turizmas; pajūrio kurortai. Jūrų didžiausias uostas – Mormugao. Oro uostas Dabolime.
Senasis Goa
Istorija
Iki 16 a. pradžios Goa teritorija priklausė įvairioms Indijos valstybėms.
1510 ją užėmė portugalai; Senasis Goa (Velha Goa, miestas įkurtas 1440) tapo Portugalijos valdų Rytuose administraciniu centru. Senojo Goa bažnyčios ir konventai – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1986).
16 a. viduryje–1961 Goa su Damanu ir Diju sudarė generalgubernatoriaus administruojamas vadinamosios Portugalijos Indijos valdas (nuo 1843 administracinis centras Panadži). 1961 užėmė Indijos kariuomenė. 1962–87 su Damanu ir Diju sudarė Indijos sąjunginę teritoriją. 1987 Goa nuo Damano ir Diju atskirta, jai suteiktas valstijos statusas.