Goiás (Gojãsas), valstija Brazilijos viduryje, Brazilijos plokščiakalnyje.
Plotas 341 290 km2. 7,11 mln. gyventojų (2020). Centras – Goiânia (1,53 mln. gyventojų, 2020; aglomeracijoje 2,65 mln. gyventojų); kiti didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2020): Aparecida de Goiânia (589,6; priklauso Goiânijos aglomeracijai), Anápolis (384,9), Rio Verde (223,9).
Paviršiaus dažniausias aukštis 750–900 metrų. Goiáso viduryje yra Serra Geral do Paranã ou dos Veadeiroso kalnagūbris (didžiausias aukštis 1678 metrai). Klimatas subekvatorinis. Per metus iškrinta 1700–1800 mm kritulių, pietryčiuose 3000 mm; aukščiausia temperatūra 31–35 °C, žemiausia 13–22 °C.
Daug upių, jos priklauso Paranos, Amazonės ir São Francisco baseinams; didžiausios upės: Paranaíba, Araguaia, Tocantinsas. Didesnioji Goiáso dalis – miškingoji savana (vadinamoji campo cerrado). Chapada dos Veadeiroso nacionalinis parkas ir Emaso nacionalinis parkas – pasaulio paveldo vertybės (nuo 2001).
Ūkio svarbiausios šakos – žemės ūkis ir kasyba. Kasama nikelio rūda (apie 3/4 Brazilijoje iškasamos nikelio rūdos), asbestas (beveik visa Brazilijos produkcija), niobio, tantalo, alavo, titano rūdos, kalnų krištolas, deimantai, auksas. Yra mangano, vario, chromo, kobalto rūdų, klinties, granito telkinių. Maisto (daugiausia mėsos), odos, tekstilės pramonė. Ekstensyvioji gyvulininkystė (daugiausia veisiama galvijai, kiaulės, arkliai); auginama sojos, ryžiai, kukurūzai, kavamedžiai, cukranendrės, vilnamedžiai. Per Goiáso teritoriją eina plentai iš San Paulo ir Rio de Žaneiro į Belémą ir Fortalezą. Geležinkeliai iš Atlanto vandenyno pakrantės miestų į Goiâniją, Anápolį.
Istorija
Nuo 17 a. į dabartinio Goiáso teritoriją skverbėsi europiečiai. 1682 vietovėje prie Araguaios upės radus aukso smilčių, buvo įkurta Santa Anna (iki 1937 Goiáso administracinis centras). Nuo 1822 Goiásas Brazilijos provincija, nuo 1889 – valstija. 1937 administraciniu centru tapo Goiânia. 1956 Goiáso teritorijoje buvo parinkta vieta Brazilijos federacinei (sostinės) apygardai, 1957 joje pradėta statyti naująją sostinę – Brazilijos miestą. 1989 iš Goiáso šiaurinės dalies sudaryta savarankiška Tocantinso valstija.