goljárdas (sen. pranc. goliard), 9–13 a. keliaujantis dainius. Žodžio reikšmė neaiški: siejama su Biblijos veikėjo Galijoto (prancūzų kalba Goliath) vardu arba su lotynišku žodžiu gula – gerklė. Goljardų buvo Prancūzijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Šiaurės Italijoje; jie atsirado iš nepaklusnių ir atlyginimo (prebendos) negaunančių klierikų. Kurdavo dvasininkus išjuokiančius erotinius, anakreontinės poezijos eilėraščius lotynų kalba, dažnai primaišydami kitų kalbų (prancūzų, vokiečių) žodžių. Žymesni goljardai: Hughes d’Orléans’as, pramintas Primu, Gautier de Chatillonas.
510