gonorja (gonorrhoea < gr. gonē + rheō – teku), infekcinė liga, viena venerinių ligų. Sukelia gonokokai, užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, dažniausiai lytiškai santykiaujant, kartais – buitinio kontakto keliu, naujagimis užkrečiamas per gimdymą nuo sergančios motinos. Inkubacinis laikotarpis 2–7 dienos.
gonokokas (Neisseria gonorrhoeae), sukeliantis gonorėją
Vyrams gonorėja reiškiasi šlaplės uždegimu (uretritu): ligoniui šlapinantis maudžia, degina (dizurija), šlaplės anga parausta, atsiranda pūlingų išskyrų. Moterims gonokokai pažeidžia šlaplę (skauda, peršti šlapinantis), gimdos kaklelį (iš makšties pradeda tekėti gelsvos išskyros, kartais su kraujo priemaiša), būna apatinės pilvo dalies skausmų. Daliai moterų gonorėjos simptomų nebūna – nustatoma atsitiktinai ar užsikrėtus lytiniam partneriui. Negydant liga gali komplikuotis vyrams epididimitu, orchitu, moterims dubens organų uždegimu (endometritu, ooforitu, peritonitu, salpingitu), retai – artritu, perihepatitu (kepenis supančių audinių ir pilvaplėvinės kapsulės uždegimu – Fitzo‑Hugh ir Curtiso sindromu). Ilgainiui sergantysis gonorėja gali tapti nevaisingas. Naujagimiams gonokokai sukelia akių gleivinės uždegimą – blenorėją.
Gonorėja nustatoma ištyrus tepinėlį iš šlaplės (vyrams) ar makšties (moterims), retai – atlikus DNR mėginį, imunines reakcijas. Gydoma antibiotikais.
737