Görlitz (Gèrlicas), lužitėnų k. Zhorjelc (Zhòrjelcas), miestas Vokietijos rytuose, Saksonijoje, į rytus nuo Dresdeno, prie Lenkijos sienos.
Görlitzo senamiesčio panorama
55 500 gyventojų (2021). Görlitzas įsikūręs Neisės kairiajame krante, priešais Lenkijos miestą Zgorzelecą.
Per Görlitzą eina Dresdeno–Vroclavo (Lenkija) geležinkelis ir plentas; per II pasaulinį karą sugriautas tiltas per Neisę atstatytas 1957. Geležinkelis ir plentas į Cottbusą. Energetinių ir statybos mašinų, vagonų gamyba, elektrotechnikos, optikos, chemijos, baldų, tekstilės, siuvimo, maisto pramonė. Technikos, ūkio ir socialinės rūpybos aukštoji specialioji mokykla, bažnytinės muzikos aukštoji specialioji mokykla.
Aukštutinės Lužicos mokslo draugija su biblioteka. Meno, gamtotyros, krašto, miesto muziejai. Teatras.
2271
Architektūra
Išliko gynybinės miesto sienos griuvėsiai, bastionas Kaisertrutz su bokštais (15 a., dabar Istorijos muziejus). Gotikos ir vėlyvosios gotikos bažnyčios: Švenčiausiosios Trejybės (1381, perstatyta 15 a.), Šv. Petro ir Povilo (1423, neogotikinis fasadas su bokštais 1891), Švč. Mergelės Marijos (1486), Šv. Mikalojaus (1452–1520); Šv. Kapo koplyčia (1481–1504). Renesansinė rotušė (14–15 a., perstatyta 16 a.), renesansiniai ir barokiniai gyvenamieji namai. 20 a. pastatai: neorenesansinė rotušė (1902), neoklasicistinė stotis (1918), secesijos stiliaus prekybos namai (1913).
2271
Istorija
Görlitzą (tada vadinosi Goreličiumi) apie 1071 įkūrė vakarų slavai. Apie 1220 gavo miesto teises. Viduriniais amžiais (ypač nuo 14 a.) svarbus prekybos ir kultūros centras. Garsėjo plonos drobės audiniais. Nuo 1303 priklausė Čekijai. Nuo 1346 vadovavo 6 miestų sąjungai. 1378–96 savarankiškos kunigaikštystės sostinė.
1635 prijungtas prie Saksonijos, 1815 – prie Prūsijos. 1945 Görlitzo dalis, buvusi Neisės upės dešiniajame krante, buvo atiduota Lenkijai (lenkiškai vadinama Zgorzelecu). Kita Görlitzo dalis (pagrindinė, su senamiesčiu) iki 1990 10 priklausė Vokietijos Demokratinei Respublikai.
2271