Gorno Altaisk (rus. Горно-Алтайск, Gòrno Altáiskas), iki 1932 Ulala (rus. Улала), 1932–48 Oirot Tura (rus. Ойрот-Тура), miestas Rusijos Federacijoje; Altajaus Respublikos sostinė. 64 505 gyventojai (2021). Miestas įsikūręs Altajaus priekalniuose, prie Maimos upės, netoli jos ir Katunės santakos. Per Gorno Altaiską eina Bijsko–Tašantos plentas (vadinamasis Čiujos traktas). Oro uostas. Tekstilės, avalynės, siuvimo, statybinių medžiagų (gelžbetoninių gaminių, plytų), baldų, maisto (mėsos) pramonė. Universitetas (1919–93 pedagoginis institutas). Altajų istorijos, kalbos ir literatūros mokslinio tyrimo institutai. Kraštotyros muziejus. Dramos teatras. Gorno Altaiskas pradėjo kurtis 1830; miesto teisės nuo 1928. 1922–48 – Oiratų autonominė sritis, 1948–91 – Kalnų Altajaus autonominės srities centras. Nuo 1991 Gorno Altaiskas – Rusijos Federacijos Altajaus Respublikos sostinė.
Gorno Altaisk
Lietuviai
1941 07 į Gorno Altaiską iš SSRS okupuotos Lietuvos atitremta apie 30 žmonių. Po II pasaulinio karo jų dar atsikėlė iš kitų Kalnų Altajaus gyvenviečių. Jie dirbo pagalbinius darbus įvairiose įmonėse, įstaigose, fabrikuose. Po J. Stalino mirties jaunimas studijavo Gorno Altaisko pedagoginiame institute. Apie 1958 dauguma tremtinių grįžo į Lietuvą.
1990 Vilniaus tremtinių bendrijos rūpesčiu Gorno Altaisko pakraštyje Altajaus krašto tremtiniams lietuviams atminti pastatytas paminklinis kryžius (autorius – buvęs tremtinys Vytautas Jonas Tarasonis).
1077