Gorzów Wielkopolski (Didžiõsios Lénkijos Gòžuvas, Gòžuvas), miestas Lenkijos vakaruose, prie Wartos ir Kłodawkos santakos; Liubušo vaivadijos vaivados būstinė. Turi apskrities teises.
Gorzów Wielkopolski
119 964 gyventojai (2021).
Upių uostas. Per Gorzówą eina Tczewo–Berlyno geležinkelis ir plentas, Vroclavo–Szczecino plentas.
Chemijos (poliamidinio ir viskozinio pluošto, techninių verpalų, poliamidinių dirbinių), farmacijos (veterinarinių vaistų) pramonė, statybinių mašinų gamyba, traktorių detalių ir agregatų, Volkswagen automobilių detalių gamyba, Land Rover automobilių montavimas. Medienos apdirbimo, tekstilės (šilko, lino, techninių audinių) ir trikotažo, maisto pramonė, metalo dirbinių (ketaus liejinių), statybinių medžiagų, ortopedinės avalynės gamyba.
Tarptautinės pasienio (Lenkijos ir Vokietijos) mugės. Turizmas. Aukštoji profesinė, aukštoji verslo mokyklos. 2 teatrai. Muziejai: miesto, statybos ir technikos, medinis svirnas (1798), dendrologijos parko rūmai (1903); galerijos. Tarptautiniai čigonų ansamblių renginiai Romane Dyvesa (nuo 1988), sakralinio meno bienalės, tarptautiniai sporto renginiai.
2271
Architektūra
Išliko miesto gynybinės sienos griuvėsiai (1325). Sakraliniai pastatai: gotikinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra (apie 1290, bokštai 14 a., presbiterija 1489; perstatyta 1956), neoromaninės bažnyčios – Šv. Stanislovo Kostkos (1865), Šv. Kryžiaus (1907, architektai K. Nerunas, H. Barthas), konstruktyvistinė Jėzaus Karaliaus (1930, architektas K. Steinbergas). Mediniai turgaus pastatai (1789). Neobarokinė vila (1903, dabar muziejus) su parku, neoklasicistinis teatras (20 a. pradžia, interjeras 1925).
2271
Istorija
Įkurtas 1257 Brandenburgo markgrafo greta netoliese buvusios lenkų gyvenvietės (vokiečiai miestą vadino Landsbergu). 1365–70 valdytas Lenkijos, 1402–54 kryžiuočių. 13–18 a. amatų ir prekybos (daugiausia su Lenkija) centras. Sugriautas per Trisdešimties metų karą (1618–48).
Nuo 1701 priklausė Prūsijos karalystei (nuo 1871 Vokietijai). Nuo 19 a. mašinų ir maisto, nuo 1933 ginklų pramonės centras.
Per II pasaulinį karą čia veikė 9 koncentracijos stovyklos; sugriauta apie 50 % miesto. 1945 atiteko Lenkijai, atstatytas. 1892–1975 – apskrities, nuo 1975 vaivadijos (nuo 1999 ir apskrities) centras.
2271
-Landsbergas