Goslar (Gòslaras), miestas Vokietijoje, Žemutinės Saksonijos žemės pietuose, į pietus nuo Braunschweigo.

Goslar

50 600 gyventojų (2019). Goslaras įsikūręs Harzo kalnų šiauriniame šlaite. Spalvotoji metalurgija, metalo apdirbimas, mašinų gamyba, chemijos (plastikų), popieriaus, stiklo, tekstilės, siuvimo, maisto pramonė. Amatai. Turizmas. Goslaro dalis Hahnenklee‑Bockswiese – klimato kurortas ir žiemos sporto centras. Šiuolaikinio meno galerija, krašto, kasybos, miesto, muzikos instrumentų, lėlių muziejai.

2271

Architektūra

Miesto istorinis centras, Rammelsbergo kasyklos prie Goslaro (10 a.–20 a. pradžios kasybos įrenginiai) ir Aukštutinio Harzo vandentiekio sistema (16 –19 a.) – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1992). Viduriniais amžiais susiklosčiusiame senamiestyje išliko romaninės architektūros pastatų: imperatoriaus Henriko II rūmai (apie 1015, 1867–79 restauruoti), dviaukštė koplyčia (12 a. pirma pusė), Šv. Petro ir Povilo bažnyčia (apie 1130–50), Šv. Kosmo ir Damiano bažnyčia (apie 1160–70, vitražai, apie 1250), benediktinų vienuolyno bažnyčia (baigta 1230), turgaus aikštės šulinys (13 amžius). Vėlyvosios gotikos rotušė (1450, meistras Sibyllenas iš Goslaro), gildijos namai (1494, dabar viešbutis). 15–19 a. fachverkiniai pastatai: Das Brusttuch (1526, renesanso drožyba; dabar viešbutis ir restoranas), vienuolių (1528), Siemenso (1693) namai.

Imperatoriaus Henriko II rūmai Goslare (apie 1015, 1867–79 restauruoti)

2271

Istorija

922 karalius Henrikas I įkūrė prekyvietę. Miestas įsikūrė ir plėtėsi dėl netoli esančių sidabro ir vario kasyklų (vienos svarbiausių to meto Vidurio Vokietijoje). Nuo 11 a. Goslaras buvo Šv. Romos imperatoriaus rezidencija, įstatymus leidžiančiojo susirinkimo (reichstago) posėdžių vieta. Miesto teisės rėmėsi 1219 imperatoriaus Frydricho II privilegija (1320 surašytos Goslaro teisės buvo pavyzdys gretimiems vokiečių miestams). Nuo 13 a. Hanzos sąjungos narys. 1290–1812 laisvasis imperijos miestas. Smuko, kai netoliese esančios Rammelsbergo sidabro kasyklos 1552 atiteko Braunschweigui. 1807 atiteko Napoleono I įkurtai Vestfalijos karalystei, 1814 – Prūsijai, 1815 – Hannoveriui, 1866 vėl grįžo Prūsijai. 19–20 a. dėl turizmo plėtros Goslaras atsigavo.

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką