Gostyń (Gòstynis), miestas Lenkijos pietvakariuose, Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, į pietus nuo Poznanės; apskrities centras.
20 210 gyventojų (2021). Gostyńis įsikūręs prie Kanios upės. Per Gostyńį eina Leszno–Jarocino geležinkelis ir plentas. Stiklo, maisto (cukraus, pieno) pramonė, žemės ūkio ir maisto pramonės mašinų, diskinių pjūklų gamyba, medienos apdirbimas, žaislų gamyba. Amatai (senovinių automobilių, vežimų, brikelių atnaujinimas, smuikų remontas ir gamyba, vitrinų manekenų gamyba). Krašto muziejus, privatus senovinių vežimų muziejus. Sporto ir poilsio centras; kartingo trasa.
Architektūra
Sakraliniai statiniai: vėlyvosios gotikos Šv. Margaritos bažnyčia (1436, perstatyta 16 a. pirmoje pusėje) su Šv. Onos koplyčia (1531, interjeras 1954, architektas W. Taranczewskis), vienuolyno ansamblis (1738, architektas P. Ferrari, barokinė koplyčia, apie 18 a.) su barokine Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia (1696, architektai J. ir A. Catenaci, bokštai 1728, architektas P. Ferrari; tapyba dailininkų A. Bianchi, J. W. Neunhertzo, M. Bauro, J. Franko) ir vartais (apie 1757), vėlyvojo baroko vienuolynas (1748, architektas P. Ferrari) su barokine koplyčia (18 a.). Rotušė (1910), gyvenamieji namai (18–19 a.).
Istorija
Minimas 1136. 13 a. antroje pusėje pastatyta pilis. Miesto teisės nuo 1278. 16 a. čia plėtoti amatai – gelumbės audimas, auksakalystė. 16 a. viduryje atsikėlus Škotijos išeiviams ėmė plisti protestantizmas. Nuo 1793 priklausė Prūsijos karalystei (1807–15 Varšuvos kunigaikštystei). 1919 grąžintas Lenkijai. Tarpukariu čia plėtota mašinų gamybos, medienos, keramikos pramonė. Per II pasaulinį karą buvo prijungtas prie Vokietijos, čia veikė Armija Krajova; 1945–51 veikė ir kitos antikomunistinės organizacijos.
1879–1975 ir nuo 1999 Gostyńis – apskrities centras.
2271
-Gòstynė