Gostynin (Gostýninas), miestas Lenkijos vidurinėje dalyje, Mazovijos vaivadijoje, į šiaurės vakarus nuo Varšuvos; apskrities centras.
17 624 gyventojai (2021). Gostyninas įsikūręs prie Skrwos upės (Vyslos kairysis intakas). Per Gostyniną eina Plocko–Kutno geležinkelis ir plentas. Elektrotechnikos (apšvietimo įrangos), siuvimo, medienos apdirbimo, maisto pramonė, tiksliųjų prietaisų, statybinių medžiagų gamyba. Turizmas. Į vakarus nuo Gostynino yra Gostynino ozas (ilgis 14 km; dalis jo – miesto teritorijoje).
Architektūra
Klasicistiniai turgaus pastatai ir rotušė (architektas H. Szpilowskis, abu 1824), neogotikinė Šv. Martyno bažnyčia (1830, architektas H. Szpilowskis), smuklė (19 a.).
Istorija
Gostynino vietoje 6–8 a. buvo gyvenvietė, nuo 13 a. Kujavijos, nuo 14 a. Mazovijos kunigaikščių pilis. Pirmą kartą paminėtas 1279. Miesto teisės nuo 1382. Nuo 1462 priklausė Lenkijai. 1611–12 Gostynino pilyje kalintas nuverstas Rusijos caras Vasilijus Šuiskis. Per 1650–55 karą su Švedija sugriautas.
Nuo 1793 priklausė Prūsijos karalystei, nuo 1807 Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 Rusijos imperijai (Lenkijos karalystei). Nuo 19 a. gelumbės audimo, vėliau maisto pramonės centras. Per II pasaulinį karą priklausė Vokietijai; 1941–42 buvo žydų getas (apie 3500 žmonių).
1462–1975 ir nuo 1999 Gostyninas – apskrities centras.
2271