Gotha (Gotà), miestas Vokietijos vidurinėje dalyje, Tiuringijoje, apie 20 km į vakarus nuo Erfurto.
Friedensteino pilis (1655)
45 100 gyventojų (2021).
Gotha įsikūrusi Tiuringijos Miško šiaurinėse prieškalnėse.
Per Gothą eina Dresdeno–Frankfurto prie Maino geležinkelis, pro Gothą (į pietus nuo miesto) – plentas. Staklių, vagonų, konteinerių gamyba, metalo apdirbimas, chemijos (gumos), poligrafijos, maisto pramonė.
Gotha – žemėlapių sudarymo ir leidybos centras (geografijos ir kartografijos leidykla VEB Hermann Haack, įkurta 1785). Turizmas. Pilies muziejus, krašto istorijos ir etnografijos, kartografijos muziejai, Tiuringijos žemės archyvas, 2 bibliotekos (Friedensteino pilyje).
Prie Gothos, Seebergo prieškalnėse, yra zoologijos sodas, Boxberge – hipodromas (žirgų lenktynės vyksta nuo 1842).
2271
Architektūra
Gothos muziejus (1879, architektas F. von Neumannas)
Vėlyvosios gotikos ir baroko Šv. Margaritos bažnyčia (apie1494, perstatyta 1680 ir 1945), renesansinė rotušė (1577). Friedensteino pilies (1655) barokinis ansamblis: bažnyčia (1646), C. Ekhofo teatras (1683, nuo 1996 vyksta teatro festivalis). Friedrichsthalio rūmai (1711, architektas W. C. Zornas von Plobsheimas; karaliaus Frydricho II vasaros rezidencija; nuo 1958 Transporto kolegija) su 2 oranžerijomis (1774). 16–18 a. gyvenamieji namai.
2271
Istorija
Pirmąkart minima 775; priklausė Hersfeldo vienuolynui. 1189–90 gavo miesto teises. 1247 atiteko Tiuringijos landgrafams, 1264 – Saksonijos Wettinų giminei. 1640–1825 Saksonijos-Gothos (1826–1918 Saksonijos-Coburgo-Gothos) kunigaikštystės sostinė. Naujaisiais laikais geografinių tyrinėjimų, knygų leidybos centras. J. Pertheso įkurti knygų leidybos rūmai 1785 pradėjo leisti pasaulinio garso Gothos almanachą (Almanach de Gotha) apie daugelio šalių karališkąsias ir didikų šeimas. 1875 čia vyko Vokietijos socialdemokratų partijos steigiamasis suvažiavimas.
1949–90 Gotha priklausė Vokietijos Demokratinei Respublikai.
2271