gòtika (pranc. gothique – gotiškas, gotų), vėlyvųjų vidurinių amžių Europos architektūros ir dailės stilius. Pakeitė romaninį stilių. Pradėjo klostytis 12 a. antroje pusėje Šiaurės Prancūzijoje (Île‑de‑France provincijoje), 13–15 a. paplito visuose katalikiškuose kraštuose (mažiau Italijoje), greta kitų stilių kai kur plito iki 16 a. pabaigos. Gotika formavosi veikiama katalikybės, scholastinės filosofijos, stiprėjančios pasaulietinės valdžios, didėjančių miestų kultūros, amatų plėtotės, naujų technikos išradimų, Kryžiaus žygių. Skiriami 3 gotikos raidos etapai: ankstyvasis (12 a. antra pusė–13 a. pradžia), brandusis (13 a. vidurys–14 a.), vėlyvasis (14 a. pabaiga–16 a. pradžia). Gotikos terminą, kaip neigiamą, apibūdinantį barbarų kultūrą, 16 a. pirmą kartą pavartojo Renesanso epochos meno teoretikas G. Vasari.
2271