Gouldo juosta (Gùldo júosta), dangų juosianti 15–20° pločio sritis, kurioje telkiasi apie 60 % visų apie Saulę apie 2000 l.y. spinduliu esančių O ir B spektrinių klasių žvaigždžių. Gouldo juosta į Galaktikos disko plokštumą pasvirusi apie 20° kampu – Persėjo, Tauro ir Oriono žvaigždynų kryptimi ji yra žemiau, o Gyvatnešio ir Skorpiono žvaigždynų kryptimi aukščiau Galaktikos disko plokštumos. Gouldo juosta yra besiplečianti iš žvaigždžių ir iš tarpžvaigždinės medžiagos susidedanti elipsoidinio disko formos milžiniška žvaigždėdaros sritis, kurią skriedama aplink Galaktikos centrą šiuo metu kerta Saulė. Srities matmenys apie 2500 × 1500 l.y., storis apie 200 l.y., jos centras yra apie 340 l.y. nuo Saulės Galaktikos anticentro kryptimi. Gouldo juostos masė – keli milijonai Saulės masių. Gouldo juostai priklauso dauguma Saulės aplinkoje esančių OB žvaigždžių asociacijų: Kasiopėjos‑Tauro, Skorpiono‑Kentauro, Persėjo, t. p. jáunos Oriono, Tauro, Gyvatnešio žvaigždėdaros sritys, Persėjo α, Sietyno padrikieji žvaigždžių spiečiai. Manoma, maždaug prieš 60–90 mln. metų šioje Galaktikos srityje vyko aktyvi žvaigždėdara, jos metu susiformavusių didelės masės žvaigždžių vėjas bei supernovų sprogimo energija įkaitino ir nupūtė tolyn tarpžvaigždinę medžiagą, kuri galiausiai susikaupė žiedo formos darinyje. Jame maždaug prieš 30 mln. metų prasidėjo kitas žvaigždėdaros etapas ir susidarė naujos kartos žvaigždės, kurios šiuo metu išryškina Gouldo juostą. 1874 Jungtinių Amerikos Valstijų astronomas B. A. Gouldas pirmasis detaliai tyrė šią sritį, todėl ji vadinama Gouldo juosta.
3056