grafemà (gr. graphē – užrašas), mažiausias abstraktus rašto sistemos vienetas, užrašomas konkrečiomis raidėmis. Dažniausiai sutampa su raide. Spausdintinės ir rašytinės, didžiosios ir mažosios raidės yra tos pačios grafemos pavaizdavimo formos, vadinamos alografais (A, a, A, a yra grafemos a alografai). Rašto sistemoje vieną fonemą gali atitikti 1, 2, 3 ir daugiau grafemų (fonema [š] = grafemų junginiui prancūzų ch, lenkų sz, vokiečių sch), vieną grafemą – fonemų junginys (grafema x = [ks], rusų щ = [šč] ir kiti). Kai kurie kalbininkai grafemą apibrėžia kaip raidę ar raidžių junginį, kuriuo žymima tik viena fonema. Tuomet vienu atveju raidė būtų grafema, kitu – grafemos dalis (vokiečių sch, lenkų sz). Dabartinėje lietuvių kalbos abėcėlėje vieną garsą atitinka viena grafema. Junginiais žymimi priebalsiai ch, dz, dž, t. p. visi priebalsiai (su i), turintys fonologiškai reikšmingą minkštumą (skambiõs, plačiùs). Grafemos terminą 1912 pirmasis pavartojo J. Baudouinas de Courtenay.
2040