grafystė

grafỹstė, kai kurių šalių (Didžiosios Britanijos, Airijos, Kanados, Australijos) administracinis teritorinis vienetas. Grafystės kurtos Anglijos kolonizuotuose kraštuose. Anglijoje seniausia žinoma grafystė – Hempšyras (nuo 757). 11 amžiaus viduryje buvo 32 grafystės, vėliau (iki 20 amžiaus) atsirado tik Vestmorlandas, Kamberlandas, Lankašyras, Daramas, Nortumberlandas ir Rutlandas. Svarbiausia grafystės paskirtis buvo karinė. Iš pat pradžių grafystė turėjo tikslias sienas, jai vadovavo eldormenas, nuo 11 amžiaus – šerifas (abu – karaliaus valdžios atstovai). Po normanų užkariavimų grafysčių centrais tapo pilys, daugelį kartų keista vietinės teisėtvarkos sistema. 14 amžiuje atsirado magistratai (arba grafystės teismas). 1549 įsteigta grafystė pašauktinių vado – lordo leitenanto – pareigybė. 1888 įkurtos gyventojų renkamos grafysčių tarybos (pakeitė karaliaus tvirtinamus magistratus), dalis istorinių grafysčių padalyta. 1972 ir 1996 daugelis grafysčių pertvarkyta (dalis sujungta, įkurta naujų, neistorinių grafysčių).