Grakijos Stačiãtikių Bažnýčia, vietinė autokefalinė stačiatikių Bažnyčia. Turi valstybinės religijos statusą. Aukščiausioji valdžia – Šventasis hierarchų sinodas, kurį sudaro visų vyskupijų archijerėjai (visi turi metropolito titulą, yra skiriami Graikijos valstybinės valdžios). Sinodui vadovauja jo iš metropolitų renkamas Atėnų ir Visos Graikijos arkivyskupas (nuo 2008 – Jeronimas II, tikr. J. Liapis, g. 1938; jį tvirtina Graikijos prezidentas, vėliau vyksta intronizacija) bei Nuolatinis Šventasis Sinodas (sprendžia kasdienius bažnytinius reikalus), kurį sudaro arkivyskupas ir 12 metropolitų. Arkivyskupas reziduoja Atėnuose. Graikijos Stačiatikių Bažnyčios liturginė kalba – graikų. Yra 81 vyskupija, 541 vienuolynas, daugiau kaip 3500 vienuolių, 101 vyskupas, virš 8500 kunigų, daugiau kaip 9 mln. tikinčiųjų (2010).
Graikijos Stačiatikių Bažnyčios dvasininkai: centre – Atėnų ir Visos Graikijos arkivyskupas Jeronimas II
Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai katedros fasadas (pastatyta 1862, Atėnai)
1822 Graikijai atgavus nepriklausomybę ir 1832 susikūrus Graikijos karalystei graikų stačiatikių pavaldumas Konstantinopolio Stačiatikių Bažnyčiai tapo politiškai neįmanomas. 1833 paskelbta Graikijos Stačiatikių Bažnyčios autokefalija Graikijos karalystės teritorijoje. Bažnyčios aukščiausiuoju vadovu tapo Graikijos karalius. Autokefalijos kurį laiką nepripažino Konstantinopolio patriarchatas ir kitos vietinės stačiatikių Bažnyčios. 1850 Graikijos Stačiatikių Bažnyčią pripažino Konstantinopolio patriarchas Anfimas IV. Nuo 1924 Graikijos Stačiatikių Bažnyčia vadovaujasi naujuoju Julijaus kalendoriumi. Tam nepritarę trys Graikijos Stačiatikių Bažnyčios vyskupai 1935 atsiskyrė nuo Graikijos Stačiatikių Bažnyčios ir paskelbė kuriantys vadinamąją Tikrąją Krikščionių Stačiatikių Bažnyčią, Graikijoje susiformavo kitų stačiatikių Bažnyčių nepripažįstamas senojo stiliaus judėjimas, nuo 1940 jis skaidosi į smulkesnes grupeles.
Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai katedros interjeras (pastatyta 1862, Atėnai)
2271