Grakijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Graikijos pramonės plėtra paspartėjo nuo 20 a. 9 dešimtmečio, kai Graikija įstojo į Europos Bendriją (1981). Sumažėjo žemės ūkio ir pramonės reikšmė, padidėjo paslaugų sferos reikšmė (1982 žemės ūkis sukūrė 14 % BVP, pramonė – 31 %, paslaugos ir administravimas – 55 %, 1992 atitinkamai – 10, 26 ir 64 %, 1999 – 8, 23 ir 69 %).
2002 BVP sudarė 132,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 203,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 12 500 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 19 100 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). 1982–1992 BVP kasmet padidėdavo vidutiniškai 1,5 %, 1992–2002 – 3,0 %. Užsienio skola 63,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2002).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Graikijos BVP sudarė 216,241 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 333,749 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 20 276,5 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio (pagal perkamosios galios paritetą – 31 295,1 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio).
https://s.vle.lt/diagramos/336.html
Pramonė
Apdirbamoji pramonė sukuria apie 12 % BVP (joje dirba apie 14 % ekonomiškai aktyvių gyventojų), kasyba – apie 0,5 % BVP (apie 0,5 % ekonomiškai aktyvių gyventojų). Daugiausia kasama boksitas ir rusvosios anglys. Boksito daugiausia iškasama Bojotijos ir Fokidės telkiniuose (Vidurio Graikijoje), rusvųjų anglių (ištekliai apie 2,9 mlrd. tonų) – Ptolemajo‑Amintajaus ir Megalopolio baseinuose. Graikija užima antrąją vietą pasaulyje (po Jungtinių Amerikos Valstijų) pagal bentonito gavybą (kasamas Milo saloje). Taso salos priekrantėje nedideliais kiekiais gaunama nafta, gamtinės dujos. Larimnos miesto apylinkėse (prie Šiaurės Eubojos įlankos) kasama geležies ir nikelio rūdos, Jerakinės telkinyje (Chalkidikės pusiasalyje), Eubojos salos šiaurėje – magnezitas (magnio rūda), Kasandros telkinyje (Chalkidikės pusiasalio šiaurės rytų dalyje) – cinko, švino rūdos, auksas, Zidanio telkinyje (prie Kozanės) – asbestas, Pendalofos telkinyje (Graikijos šiaurinėje dalyje) – ceolitai, Milo saloje (Kikladų salos) – pucolanai (vulkaniniai pelenai), baritas, Kretos saloje – gipsas ir anhidritas, Jalio saloje (Pietų Sporadų salos) – pemza, Koso (Pietų Sporadų salos) ir Milo salose – perlitas. Laužiamas marmuras, granitas, kasama druska, kaolinas, sidabras. Graikijos naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje. 2000 pagaminta 44,5 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. Didžiausią elektros energijos dalį pagamina šiluminės elektrinės (daugiausia kūrenamos rusvosiomis anglimis), kitą – hidroelektrinės, vėjo, saulės ir geoterminės jėgainės. Bendra Graikijos elektrinių galia apie 11 000 megavatų. Didžiausios elektrinės – Agios Dimitrijo (apie 1500 megavatų; Vakarų Makedonijos regionas) ir Kardijos (apie 1200 megavatų; Atikos regionas).
Apdirbamoji pramonė sutelkta Atėnų ir Salonikų aglomeracijose, Patrų, Volo, Larisos, Kabalos ir Chalkidės miestuose. Svarbiausia apdirbamosios pramonės šaka – maisto pramonė (daugiausia perdirbami vietiniai žemės ūkio produktai). Gaminama cigaretės, cukrus, sūriai, sviestas, vynas, alus, alyvuogių aliejus.
Plėtojama chemijos pramonė – naftos chemijos, naftos perdirbimo, mineralinių trąšų, plastikų, gumos, farmacijos. Naftos perdirbimo didžiausios įmonės yra Korinte, Eleusine, Aspropirge. Tekstilės (daugiausia medvilninių audinių), siuvimo, odos ir avalynės pramonė sutelkta Graikijos didžiausiuose miestuose, kailių pramonė labiausiai išplėtota Vakarų Makedonijoje (ypač Kastorijos nome).
Statybinių medžiagų pramonės svarbiausia šaka – cemento gamyba; didžiausios cemento gamyklos yra Vole (viena didžiausių pasaulyje), Mikron Vatyje (prie Chalkidės), Kamarijuje (į šiaurės vakarus nuo Korinto miesto), Salonikuose, Patruose, Atėnuose. Metalų rūdų gavybos rajonuose išplėtota metalurgija. Didžiausia aliuminio lydykla yra Paralia Distomu (prie Korinto įlankos), nikelio ir geležies – Larimnoje, magnio – Eubojos saloje ir Jerakinėje (Chalkidikės pusiasalyje), plieno liejykla – Eleusine. Išplėtota karinė pramonė, laivų statyba. Plėtojama popieriaus, elektrotechnikos pramonė, mašinų gamyba. Graikijos pramonės svarbiausi rodikliai – 2 lentelėje. Dailiejo amatai (keramikos, auksakalystės, siuvinėjimo, ikonų tapybos).
laivų statykla Eleusine
1
2
Bioprodukcinis ūkis
Bioprodukcinio ūkio plėtrai trukdo nepalankios gamtinės sąlygos – daugelyje žemės ūkio regionų iškrinta mažai kritulių (kai kuriuose regionuose drėkinama apie ketvirtadalį ariamosios žemės), nederlingi ir paveikti erozijos dirvožemiai. Žemės ūkis labai priklauso nuo Europos Sąjungos subsidijų. Žemės ūkio naudmenos užima apie 27 % Graikijos teritorijos, iš jų 64 % – javų pasėliai. Vyrauja maži ūkiai; ūkių vidutinis dydis 7 hektarai (didžiausi ūkiai – Tesalijoje, Vakarų ir Vidurio Graikijoje, Vidurio Makedonijoje, mažiausi – Atikoje, Jonijos salose, Kretoje). Drėkinama apie 14 200 kvadratinių kilometrų dirbamosios žemės. Iš javų daugiausia auginama kviečių ir kukurūzų (Makedonijoje, Tesalijoje ir Trakijoje). Deltinėse lygumose (prie Achelojo, Sperchijo ir Strimono upių žiočių) auginami ryžiai. Svarbiausi techniniai augalai – tabakas, vilmanedžiai ir cukranendrės. Tabako daugiausia auginama Makedonijoje, Trakijoje, Aitolijos ir Akarnanijos nome. Medvilnė auginama drėkinamose Tesalijos, Makedonijos ir Vidurio Graikijos lygumose. Bulvės dera du-tris kartus per metus (daugiausia Peloponese ir Kretos saloje). Daržininkystė; auginama daugiausia pomidorai, kopūstai, žiediniai kopūstai, svogūnai. Vynuogynai (daugiausia Kretos saloje ir Peloponese) užima apie 130 000 hektarų. Apie du trečdalius vynuogių derliaus sunaudojama vyno gamybai. Kasmet gaunama apie 80 000 tonų razinų. Sodai, alyvmedžių, citrinmedžių, valgomųjų kaštainių migdolų plantacijos užima 997 400 hektarų (2002). Daugiausia auginami alyvmedžiai; dešimtadalis alyvų sunaudojama maistui, kita dalis – aliejaus pramonei. Alyvmedžių daugiausia auginama Peloponeso pusiasalio pietuose, Amfisos miesto (Vidurio Graikija) apylinkėse, Kretos ir Lesbo salose. Citrinmedžiai ir persikai auginami Graikijos pietuose, obelys ir kriaušės – Tesalijoje ir Makedonijoje. Graikijoje dar auginama fikusai, vyšnios, trešnės, slyvos, kiviai, granatmedžiai, persėjos, arbūzai, melionai, agurkai, arachiai, pistacijos, Kretos saloje – bananai. Graikijos augalininkystės produkcija – 3 lentelėje. Gyvulininkystė ekstensyvi. Avys ir ožkos daugiausia veisiamos Epyro vakaruose, Tesalijos šiauriniame pakraštyje, Eubojos salos pietuose, Kefalonijos ir Itakės salose, Kretos salos vakaruose ir rytuose, daugelyje Egėjo jūros salų. Tesalijos, Makedonijos ir Trakijos lygumose veisiami galvijai. Naminiai paukščiai veisiami didelėse fermose (daugiausia Atėnų, Megaros ir Chalkidės miestų apylinkėse). Graikijoje dar veisiama kiaulės, arkliai, asilai, mulai. Bitininkystė. Graikijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje.
3
4
5
Kertamas miškas (daugiausia kalnuose), ruošiama mediena. 2000 paruošta 137 000 kubinių metrų medienos (62 % spygliuočių). Miškai dažnai nukenčia nuo gaisrų.
saulėje džiovinami aštuonkojai
Išplėtota žvejyba. Daugiausia sugaunama sardinių, ančiuvių, skumbrių, gaudomi vėžiagyviai ir moliuskai (179 200 tonų jūros produktų, 2000). Žuvys ir moliuskai veisiami. Pietų Sporadų ir Kretos salų priekrantėse renkamos pintys.
Turizmas
2000 Graikiją aplankė 12,5 mln. užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 9,2 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Vokietijos (20 % visų užsienio turistų, 1999), Didžiosios Britanijos (20 %), Italijos (6 %), Olandijos (5 %), kitų Europos valstybių ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Turistų labiausiai lankoma Kretos, Pietų Sporadų, Kikladų, Kerkyros salos, Tesalijos ir Chalkidikės pusiasalio pakrantės, karstiniai urvai. Žiemą veikia keletas slidinėjimo centrų (Parnaso, Pindo kalnuose, Peloponeso pusiasalyje). Daug turistų pritraukia istorijos ir architektūros paminklai, muziejai (Atėnų Akropolis, senovės Knoso, Mikėnų, Epidauro, Delfų, Olimpijos miestai, Meteorų vienuolynai).
Atėnai
Transportas
Dėl kalnuoto paviršiaus kelių tinklas yra vienas rečiausių Europoje. 1999 automobilių kelių buvo 117 000 kilometrų, iš jų 107 400 kilometrų – su kieta danga (470 kilometrų greitkelių). Svarbiausi plentai jungia Graikijos šiaurę ir pietus. 2002 geležinkelių buvo 2571 kilometras, iš jų 764 kilometrai – elektrifikuoti. Atėnuose veikia metropolitenas. Susisiekimui svarbus oro transportas. Graikijos oro linijos priklauso Olimpiaki bendrovei. Atėnų, Salonikų, Aleksandrupolio, Kerkyros, Lesbo, Andravidos, Rodo, Koso, Herakliono, Spartos tarptautiniai oro uostai (dar 13 Graikijos oro uostų pritaikyti tarptautiniams skrydžiams). 2002 oro transportu pervežta 5,6 mln. keleivių. Graikijos laivynas yra vienas didžiausių pasaulyje. 2001 buvo įregistruoti 2052 laivai, laivyno tonažas 30,6 mln. bruto tonų. Didžiausi jūrų uostai: Pirėjo, Salonikų, Patrų, Herakliono, Volo. 2001 jūrų transportu pervežta 94,9 mln. tonų krovinių (iš jų 68,9 mln. tonų – tarptautiniai pervežimai), 57,7 mln. keleivių (iš jų 3,0 mln. – tarptautiniai pervežimai). Iš Pirėjo uosto į beveik visas Egėjo jūros salas kursuoja keltai. Iš Atėnų keltai kursuoja į Kikladų salas, iš Patrų ir Igumenicos – į Jonijos salas. Keltai plaukioja ir į Italiją, Turkiją. 2003 Graikijoje buvo 1531 kilometras dujotiekių, 108 kilometrai naftotiekių.
Bankai
2004 bankų sistemą sudarė centrinis Graikijos bankas (įkurtas 1927, veiklą pradėjo 1928, būstinė Atėnuose) ir daugiau kaip 40 komercinių bankų, iš jų daugiau kaip 20 – užsienio bankų (Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos ir kitų šalių) skyriai. Didžiausi komerciniai bankai (visi Atėnuose): Nacionalinis (seniausias šalies bankas, įkurtas 1841, daugiau kaip 15 000 darbuotojų, 2003 atlikta daugiau kaip trečdalis visų šalies bankų operacijų), Žemės ūkio (įkurtas 1929, valstybinis), Komercijos (įkurtas 1907), Pramonės plėtros (įkurtas 1964), Jeniki Trapeza (įkurtas 1937, valstybinis), Alpha Bank (įkurtas 1879, privatus), Ergobank (įkurtas 1975, privatus). Bankų asociacija (įkurta 1928, būstinė Atėnuose; 36 nariai, 2004) atstovauja šalies ir užsienio bankams, veikiantiems Graikijoje. Graikijos piniginis vienetas – euras, lygus 100 centų, įvestas 2002 vietoj drachmos. Atėnų vertybinių popierių birža (įkurta 1876).
Užsienio prekyba
Graikijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2000)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2002 eksportuota prekių už 12,6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 31,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama tekstilės gaminiai, medvilnė, drabužiai, maisto produktai (vaisiai, daržovės, alyvuogių aliejus, riešutai), tabakas, cigaretės, naftos perdirbimo produktai, marmuras, cementas, ketus, aliuminis ir kiti metalai. Daugiausia importuojama mašinos ir transporto priemonės, įvairios žaliavos apdirbamajai pramonei, chemijos pramonės gaminiai, maisto produktai, nafta.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
2002 Lietuva į Graikiją eksportavo prekių už 83,5 mln. litų, importavo iš Graikijos prekių už 55,5 mln. litų. Lietuvai 2002 teko 2,55 mln. litų, 2003 – 0,07 mln. litų tiesioginių Graikijos investicijų. 2003 Lietuvoje buvo įregistruota 20 Graikijos kapitalo įmonių (kapitalas sudarė 7,9 mln. litų).
2018, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuva į Graikiją eksportavo prekių už 49,092 mln. eurų, importavo iš Graikijos prekių už 54,497 mln. eurų.
2020 prekybos apyvarta tarp Graikijos ir Lietuvos sudarė 98 mln. eurų. Lietuva į Graikiją eksportavo prekių už 52,8 mln. eurų, importavo iš Graikijos už 45,2 mln. eurų (daugiausia įvežta vaisių ir riešutų); Graikijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį sudarė 0,9, Lietuvos į Graikijos ūkį – 9,1 mln. eurų.
Graikijos BVP struktūra (2002)
2271
-Graikijos pramonė; -Graikijos žemės ūkis; -turizmas Graikijoje; -Graikijos transportas; -Graikijos bankai; -Graikijos užsienio prekyba; -Graikijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Graikijos konstitucinė santvarka
Graikijos partijos ir profsąjungos
Graikijos ginkluotosios pajėgos