rankinė granata

granatà (it. < lot. granatus – grūdėtas), sprogstamasis šaudmuo kariams kauti ir karo technikai naikinti artimosiose kautynėse. Pagal naudojimo būdą skiriamos rankinės ir granatsvaidžio granatos, pagal paskirtį – priešpėstinės, prieštankinės, padegamosios ir specialiosios (dūminės, šviečiamosios, signalinės, cheminės ir kitos). Svarbiausios dalys: korpusas, sprogstamasis užtaisas (parakas, kietasis raketinis kuras ir kita) ir sprogdiklis (su smogiamuoju įtaisu, delsikliu ir detonatoriumi). Ištraukus žiedą ir atleidus paleidžiamąją svirtį smogiamasis įtaisas per delsiklį paveikia detonatorių. Sprogus sprogstamajam užtaisui korpusas sudraskomas į skeveldras. Rankinės granatos būna priešpėstinės (skeveldrinės, skeveldrinės ardomosios), prieštankinės (kumuliacinės, ardomosios) ir specialiosios.

Priešpėstinės granatos yra puolamosios (skeveldros nulekia 20–25 m), gynybinės (iki 200 m) ir puolamosios gynybinės (turi keičiamąjį skeveldrinį apvalkalą). Jų masė iki 500 g, sprogsta po 3–5 s atleidus paleidžiamąją svirtį.

Granatsvaidžio granatos būna kumuliacinės, kumuliacinės skeveldrinės, skeveldrinės, dūminės, šviečiamosios ir kitos; vienanarės (turi vienos dalies užtaisą), dvinarės (dviejų dalių), kalibrinės (turi įprastinio 30–90 mm kalibro užtaisą), subkalibrinės (mažesnio kalibro) ir superkalibrinės (didesnio kalibro). Lėkimo metu stabilizuojamos sparneliais arba sukimusi. Kalibras 30–112 mm, masė 0,2–5 kg, pramuša daugiau kaip 400 mm storio šarvą. Švedijos 84 mm kalibro rankinio granatsvaidžio Carl Gustaf kumuliacinės granatos HEAT‑551 masė 3,2 kg, lėkimo tolis 700 m, pramuša daugiau kaip 400 mm storio šarvą; skeveldrinės granatos HE‑441 masė 3,1 kg, lėkimo tolis 1000 m. Šautuvinio granatsvaidžio granatos yra kumuliacinės, skeveldrinės ir skeveldrinės kumuliacinės. Kalibras 40–75 mm, masė 200–800 g, šaudymo tolis iki 500 m, pramuša iki 300 mm storio šarvą. Kai kurios šautuvinės granatos turi reaktyvinį variklį, veikiantį pradiniame trajektorijos ruože.

rankinės prieštankinės puolamosios granatos schema: 1 – korpusas, 2 – paleidžiamoji svirtis, 3 – detonatorius, 4 – metalinis tinklas, 5 – delsiklis, 6 – sprogstamasis užtaisas, 7 – žiedas, 8 – smogiamasis įtaisas

Pirmasis rankinės granatos konstrukciją ir gaminimo būdus aprašė 1523 B. Della Valle (Italija). 16 a. pradžioje buvo pagamintos pirmosios rankinės granatos iš geležies, ketaus ir vario; jos turėjo medinį vamzdelį su paraku.

645

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką