grantas (it. granito < lot. granum – grūdas), magminė plutoninė granitoidų grupės uoliena.

Susideda daugiausia iš felzinių mineralų (kvarco ir feldšpatų). Kvarcas sudaro 20–90 % visų felzinių mineralų, plagioklazai – mažiau kaip 65 % visų feldšpatų; išimtis – plagiogranitas (tonalitas), kuriame plagioklazai sudaro daugiau kaip 90 % visų feldšpatų. Feminių mineralų (biotito, muskovito, raginukės, retai granato, kordierito, silimanito, klinopirokseno) būna nuo 20 iki 25 %. Rausvas, pilkas, baltas. Grūdėtumas įvairus, dažnai vidutinis ir stambus. Struktūra daugiausia porfyriška. Tekstūra masyvi, kartais kryptinga (tekėjimo arba fluidinė), rutulinė (orbikuliarinė). Granito rūšys skiriamos pagal plagioklazų ir šarminių feldšpatų santykį (moncogranitas, sienogranitas, šarminių feldšpatų granitas), šarminių amfibolų arba pirkosenų kiekį (šarminis granitas). Pagal susidarymo sąlygas, cheminę sudėtį ir struktūros ypatybes skiriamas I, S, A, M tipo granitas, įvairios atmainos, turinčios tam tikrus pavadinimus (rapakivis, aliaskitas, trondjemitas), gyslinės granito sudėties uolienos (aplitas, pegmatitas).

granitas (šlifuotos plokštelės fragmentas)

Susidaro diferencijuojantis bazinei magmai, lydantis Žemės plutos uolienoms, kai kurių mokslininkų manymu – dar ir vykstant granitizacijai. Granituose susidaro daugelio spalvotųjų ir retųjų metalų, radioaktyviųjų elementų ir kitų naudingųjų iškasenų pramoniniai telkiniai.

Iš granito daroma tiltų atramos, laiptai, pastatų pamatai, gaminama skalda, jis naudojamas pastatų apdailai, skulptūroms (paminklams, antkapiams). Skulptūrose išnaudojamos granito natūralios savybės: spalviniai (dažniausiai įvairių tonų pilki, rusvi, rausvi atspalviai) ir faktūriniai paviršiai; jis šlifuojamas, poliruojamas.

Granitų daugiausia yra žemynų viršutinėje plutoje; vandenynų plutoje būna retai. Slūgso įvairaus dydžio kūnų pavidalu (nuo stambių batolitų, lakolitų iki smulkių gyslų).

Lietuvoje, kristaliniame pamate, yra stambių granito intruzijų, susidariusių paleoproterozojaus ir mezoproterozojaus metu, kvartero sistemos nuogulose ir Žemės paviršiuje dažni ledyniniai rieduliai (pvz., Puntukas).

2916

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką