Graubünden (vok.; Graubiùndenas), it. Grigioni (Gridžònis), pranc. Grisons (Grizònas), retoromanų k. Grischun (Grišùnas), kantonas Šveicarijos pietryčiuose. Šiaurėje ribojasi su Lichtenšteinu, Austrija, rytuose ir pietuose – su Italija.
Plotas 7105,5 km2 (pagal plotą Šveicarijos didžiausias kantonas). 202 500 gyventojų (2022).
Centras – Churas (38 100 gyventojų, 2022); kitas didesnis miestas Davosas (10 700 gyventojų, 2022). Oficialios kalbos – vokiečių (Graubündeno šiaurėje), italų (pietuose), retoromanų (vidurinėje dalyje).
Paviršius kalnuotas; didesniąją Graubündeno teritorijos dalį užima Retijos Alpės (didžiausias aukštis 4049 m, Berninos kalnas; Graubündeno ir Italijos pasienyje). Graubündenas pietvakariuose siekia Leponto Alpes, šiaurės vakaruose – Glarno Alpes.
Didžiausios upės – Reinas, Innas (Dunojaus intakas). Daugiau kaip 600 ežerų. Kalnuose ledynai. Graubündeno šiaurėje ir rytuose gausu karstinių reljefo formų ir urvų (didžiausio Apollohöhlės urvo ilgis 3,1 km, gylis 245 m). Mineralinės versmės. Engadine yra Šveicarijos nacionalinis parkas (įkurtas 1914) ir biosferos rezervatas (nuo 1979).
Kasama mirabilitas (prie Taraspo-Vulperos). Hidroelektrinės. Apdirbamoji pramonė menkai išplėtota; yra chemijos, popieriaus, tekstilės, maisto pramonės, tiksliųjų prietaisų gamybos įmonių.
Auginama vynmedžiai (į pietus nuo Churo), kukurūzai, valgomieji kaštainiai (Mesolcinos ir Poschiavo slėniuose). Veisiama pieniniai galvijai, avys, ožkos.
Ūkio svarbiausia šaka – turizmas. Tarptautinės reikšmės kalnų kurortai ir žiemos sporto centrai – Sankt Moritzas, Davosas, Arosa, Pontresina, Silvaplana, Taraspas-Vulpera.
Per Graubündeno teritoriją eina geležinkeliai ir plentai, jungiantys Vokietiją ir Austriją su Italija.