Gráužiškės (bltr. Граўжышкі, Graužyški, rus. Гравжишки, Gravžyški), miestelis Baltarusijoje, Gardino srities Ašmenos rajone, apie 13 km į pietvakarius nuo Ašmenos, prie Graužos upelio (Ašmenos dešinysis intakas) ir Ašmenos–Lydos plento. 397 gyventojai (2019). Apylinkės ir kolūkio centras. Vidurinė mokykla, ligoninė, paštas.
Istorija
Minimos nuo 13 amžiaus. Iki 1795 priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, vėliau Rusijos imperijai, 1920–39 Lenkijai, nuo 1939 priklauso Baltarusijai. Buvo Butrimų, Kirdiejų, Römerių, Korsakų-Zaleskių dvaras. Apie 1495 pastatyta pirmoji Šv. Petro ir Povilo bažnyčia (manoma, apgriauta 17 a. viduryje per Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karą su Rusija, 18 a. antroje pusėje atstatyta, 2008 griuvėsiai išrinkti). 1503 Graužiškių dvaro savininkas M. Butrimas bažnyčiai davė žemės ir baudžiauninkų (1510 ir 1557 fundacija išplėsta). 1518 įkurtas Graužiškių miestelis. Nuo 18 a. veikė parapinė mokykla. 1880 buvo 230 gyventojų, vyko kasmetinė mugė. 1944 05 ties Graužiškėmis įvyko Vietinės rinktinės susirėmimas su Armijos Krajovos daliniu.
Graužiškių bažnyčia (apie 1930; Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Lietuviai
Iki 19 a. vidurio Graužiškės priklausė ištisiniam lietuvių kalbos plotui. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje vietos gyventojai sparčiai gudėjo, lietuviškai dar kalbėjo dvaro kumečiai, smulkieji bajorai ir vienkiemių gyventojai.
2706