Mareckáitė Gražina, tikr. Gražina Marija 1939 04 25Vilnius 2022 09 11Vilnius, lietuvių teatrologė, dramaturgė. 1961 baigė Vilniaus universitetą (lietuvių filologiją). 1961–65 dirbo savaitraščio Literatūra ir menas redakcijoje. 1965–69 Jaunimo teatro Vilniuje, 1976–80 Šiaulių dramos teatro Literatūros skyriaus vedėja. 1970–76 Liaudies meno rūmų Repertuaro skyriaus vedėja. 1981–90 dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto Menotyros sektoriuje, 1990–2002 Kultūros ir meno institute, 2002–10 Kultūros, filosofijos ir meno institute. 1998–99 žurnalo Teatras redaktorė. Parengė skyrius knygoms Lietuvių tarybinis dramos teatras: 1957–1970 (1987), Lietuvių teatro istorija: 1929–1935 (2000), Lietuvių teatro istorija: 1935–1940 (2002), Lietuvių teatro istorija: 1970–1980 (2006), Lietuvių teatro istorija: 1980–1990 (2009). Sudarė (su R. Marcinkevičiūte) straipsnių rinkinį Modernus teatras (1995), teatro kritikos straipsnių rinkinį Gyvenimo teatras (2001), biografinę knygą Debesų karžygys: Legenda apie Praną Žižmarą (2007). Parašė studiją Laisvoji zona: Juozo Glinskio teatras (2002), monografiją Romantizmo idėjos lietuvių teatre: Nuo XIX iki XXI amžiaus (2004), atsiminimų knygą Šiapus ir anapus Vilniaus vartų (2009), novelių knygą neIŠMANIŲJŲ metas (2016).
Gražina Mareckaitė
Paskelbė teatro istorijos, teorijos ir kritikos, literatūros kritikos, publicistikos straipsnių lietuvių ir užsienio spaudoje. Parašė ir inscenizavo daugiau kaip 10 pjesių dramos ir lėlių teatrams (knygos Sutemų sakmės 1982, Berniukas su balandžiu, Eglės namai, abi 1987, Cecilijos kelionė, Raganos, abi knygoje Naujos lietuvių dramos 1991).
Apie G. Mareckaitę režisierius V. Damaševičius sukūrė dokumentinį filmą (2017, filmų portretų ciklas Vilniečiai).
L: Gražina Marija Mareckaitė: Bibliografijos rodyklė / sudarė S. Dagienė Vilnius 2021.