grąžnimas į dárbą, darbdavio iniciatyva neteisėtai atleisto darbuotojo, nesutinkančio su atleidimu iš darbo, grąžinimas darbo ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimu į ankstesnį darbą ar pareigas.
Lietuvoje grąžinimą į darbą reglamentuoja Darbo kodeksas (2016, įsigaliojo 2017). Darbo ginčus nagrinėjančios institucijos yra darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus ar teismas.
Iš darbo atleistas darbuotojas turi teisę ginčyti tokį darbdavio sprendimą inicijuodamas individualų darbo ginčą dėl teisės. Darbo ginčą nagrinėjanti darbo ginčų komisija, vėliau – ir teismas pripažįsta atleidimą iš darbo neteisėtu, jei darbuotojas atleistas nesant įstatyme numatyto pagrindo arba atleidimo metu buvo pažeista darbo sutarties nutraukimo tvarka (pvz., nesilaikyta darbuotojui taikomų garantijų, darbuotojas neįspėtas, nebuvo gautas darbuotojo paaiškinimas) ir priima sprendimą, kuriuo darbuotojas grąžinamas į buvusį darbą ir jam priteisiamas išmokėti vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už 1 metus, t. p. patirta turtinė ir neturtinė žala. Darbuotojas grąžinamas į darbą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl grąžinimo į darbą įsiteisėjimo.
Paaiškėjus, kad darbuotojas į buvusį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjanti institucija vietoje grąžinimo į darbą priteisia kompensaciją, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus 2 darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip 6 darbuotojo vidutiniams darbo užmokesčiams.
3214