greitàsis čiuožmas, žiemos sporto šaka, lenktynės ledo ratu lenktyninėmis pačiūžomis.

Taisyklės

Greitojo čiuožimo varžybos rengiamos natūraliose ir dirbtinėse lygumų ir aukštikalnių čiuožyklose. Jose padaroma 400 m ilgio ovalo formos ledo juosta ir išilgai padalijama į du 4–5 m pločio takus. Čiuožėjai lenktyniauja poromis, kiekvieną ratą susikeitimo zonoje pasikeisdami takais. Vyrai čiuožia 500 m, 1000 m, 1500 m, 5000 m ir 10 000 m, moterys – 500 m, 1000 m, 1500 m, 3000 m ir (nuo 1988) 5000 metrų. Nuo 1972 rengiami sprinto (500 m, 1000 m) pasaulio čempionatai. Kiekvienos rungties rezultatas (laikas) vertinamas taškais (pagal 1928 patvirtintą sistemą); varžybas laimi mažiausiai taškų surinkęs čiuožėjas. Olimpinėse žaidynėse nustatomi tik atskirų rungčių nugalėtojai.

greitasis čiuožimas

Greitojo čiuožimo atmaina – trumpojo tako greitasis čiuožimas. Varžybose 4–6 čiuožėjai vienu metu lenktyniauja ovalo formos 111,12 m ilgio ratu. Laimi pirmasis perkirtęs finišo liniją.

Istorija

Greitojo čiuožimo taisyklės priimtos 1772 Didžiojoje Britanijoje. Pirmosios varžybos surengtos 1801 Nyderlanduose. Pirmosios čiuožimo draugijos įkurtos 1864 Norvegijoje, 1877 Rusijoje, 1879 Didžiojoje Britanijoje. 1892 įkurta Tarptautinė čiuožėjų sąjunga (The International Skating Union, ISU). Pirmasis neoficialus greitojo čiuožimo pasaulio čempionatas įvyko 1889 Amsterdame. Nuo 1893 kasmet rengiami pasaulio vyrų, nuo 1936 moterų čempionatai (Europos čempionatai – atitinkamai nuo 1891 ir nuo 1970). Nuo 1924 vyrų, nuo 1960 moterų greitasis čiuožimas įtrauktas į žiemos olimpinių žaidynių programą.

Trumpojo tako greitojo čiuožimo varžybos pradėtos rengti 1905 Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, nuo 1978 rengiami pasaulio čempionatai, 1988 trumpojo tako greitasis čiuožimas pirmą kartą pademonstruotas Calgary žiemos olimpinėse žaidynėse, 1992 – įtrauktas į Albervilleʼio olimpinių žaidynių programą. Greitasis čiuožimas populiariausias Nyderlanduose ir Skandinavijos šalyse.

Lietuvoje

Lietuvoje pirmosios greitojo čiuožimo varžybos S. Dariaus iniciatyva surengtos 1924 Kaune.

Agnė Sereikaitė (pirmame plane) greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybose Soči olimpinėse žaidynėse (2014)

Pirmasis Lietuvos greitojo čiuožimo čempionatas įvyko 1931, visas rungtis laimėjo K. Bulota (1928 jis dalyvavo olimpinėse žaidynėse ir pasaulio čempionate). Nuo 1951 vyko Lietuvos čempionatai (daugkartiniai čempionai: Liudas Baradas, L. Juzėnas, A. Minalga, Ivanas Pechitskij, Mečislovas Sazanskis, Irena Skinderaitė, Valė Trepockaitė, T. Zlotnikovas, I. Zaloginas), Lietuvos čiuožėjai dalyvavo SSRS greitojo čiuožimo čempionatuose, 1962 (I) ir 1966 (II) SSRS tautų žiemos spartakiadose. Nuo 1976 klasikinis greitasis čiuožimas nekultivuojamas. Trumpojo tako greitasis čiuožimas pradėtas kultivuoti 1995. 1996 surengtos trumpojo tako greitojo čiuožimo Lietuvos pirmenybės, 1997 – Lietuvos taurės varžybos, 1999 – čempionatas. Žymiausia čiuožėja – olimpietė A. Sereikaitė (2015 Europos čempionate iškovojo pirmąjį čempionato medalį Lietuvos greitojo čiuožimo istorijoje). 2021 Lietuvoje greitąjį čiuožimą kultivavo 19 sportininkų, dirbo 2 treneriai.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką