Greshamo dėsnis
Greshamo dėsnis (Grèšamo dsnis) teigia, kad blogieji pinigai iš apyvartos išstumia geruosius. Pinigai, tapę vertingesni dėl kurios nors savo ypatybės, pamažu išnyksta iš apyvartos. Gyventojai moka vadinamaisiais blogaisiais – nepaklausiais mažesnės ar nepastovios vertės (blogesnės kokybės, nusidėvėjusiais, apgadintais, nuvertėjusiais, dirbtinai nuvertintais ar falsifikuotais) – pinigais ir linkę kaupti vadinamuosius geruosius pinigus, tai yra paklausius didesnės vertės, taip nepalikdami jų apyvartoje.
Jau senovės Romoje norėdami pasipelnyti žmonės nuo sidabro ir aukso monetų nudildydavo, atsipjaudavo šiek tiek metalo, atsiskaitymams stengėsi naudoti apgadintas (lengvesnes ir mažesnes) monetas, kurios atliko tokią pačią mainų priemonės funkciją kaip ir visavertės nesugadintos, kaupimui pasilikdavo visavertes; taip nevisavertės monetos pamažu stūmė iš apyvartos gerąsias. Iki 19 amžiuje buvo paplitusi praktika, kai siekiant naudos dalis tauriojo metalo (aukso, sidabro) monetose buvo pakeičiama netauriuoju. Net ir visavertes monetas tampa naudinga išlydyti, parduoti kaip metalą, jeigu padidėja tauriojo metalo, iš kurio jos nukaldintos, kaina. Bimetalizmo laikotarpiu įstatymo nustatytu aukso ir sidabro vertės santykiu iš abiejų metalų buvo kalamos tam tikros masės monetos, turinčios vienodą nominalią vertę. Kai kurio nors metalo rinkos vertė tapdavo didesnė už oficialiai nustatytąją, iš to metalo pagamintos monetos dingdavo iš apyvartos. Pavyzdžiui, sumažėjus sidabro vertei ar valstybei pradėjus kalti monetas, kurių nominalas neatitiko realios vertės, geriau buvo aukso monetas laikyti kaip atsargas, paversti lobiu, išlydyti ar išvežti į užsienį, o atsiskaityti nevisavertėmis sidabro monetomis, sidabro atsivežti iš užsienio. Greshamo dėsnis pasireiškia ir infliacijos sąlygomis.
Reiškinį, kai vadinamieji blogieji pinigai išstumia vadinamuosius geruosius, 14 amžiaus viduryje nustatė ir aprašė Karolio IV patarėjas N. Oresme’as, 1526 – M. Kopernikas, apie 1559 – T. Greshamas. 1858 škotų ekonomistas H. D. Macleodas (1821–1902) šį principą pavadino T. Greshamo vardu. Greshamo dėsnis kartais vadinamas Greshamo‑Koperniko dėsniu.
Greshamo-Koperniko dėsnis