Grigãlius Nazianziẽtis (gr. Grēgorios o Nazianzēnas), Grigãlius Teològas apie 328Arianzas (Kapadokija) 390 01 25Arianzas (Kapadokija), krikščionių teologas. Bažnyčios tėvas. Šventasis (šventė Stačiatikių bažnyčioje – vasario 12 ir 25, Katalikų – sausio 2, Evangelikų – gegužės 8). Vienas Švenčiausiosios Trejybės teologijos kūrėjų. Artimas Bazilijaus Didžiojo draugas. Mokėsi Kapadokijos Cezarėjoje, Palestinos Cezarėjoje, Aleksandrijoje ir Atėnuose. 357 grįžęs į Kapadokiją dėstė retoriką, nuo 358 gyvendamas kaip atsiskyrėlis studijavo Bibliją. 361 prieš savo valią įšventintas kunigu. 372 paskirtas Sasimos vyskupu, ten vykti atsisakė. Po tėvo mirties (374) vadovavo Nazianzo (Kapadokija) vyskupijai, vėliau pasitraukė į Seleukiją. Grigaliaus Nazianziečio pamokslai ir teologinės kalbos paskatino daugelį vietos gyventojų atsisakyti arijonizmo. 379 paskirtas Konstantinopolio arkivyskupu, 380 paskelbtas metropolitu. Būdamas Konstantinopolio I susirinkimo (381) pirmininku lėmė svarbių nutarimų priėmimą. Dėl teologinių nesutarimų 381 atsisakė vyskupijos ir grįžo į gimtinę. Grigaliaus Nazianziečio palaikai 950 perkelti į Konstantinopolį, 1580 – į Šv. Petro baziliką Romoje, 2004 – į Šv. Jurgio soborą Stambule.
Grigalius Nazianzietis
Išlikę 507 eiliuoti kūriniai (iš jų autobiografinės poemos Apie mano gyvenimą, Apie mano likimą, Apie mano sielos kančias), 243 laiškai ir 45 homilijos (iš jų svarbiausios 5 homilijos, ginančios Nikėjos tikėjimo išpažinimą) – vieni geriausių senosios religinės literatūros kūrinių. Vaizduojamas vyskupo drabužiais su rankraščiu, laiminantis. Poetų ir derliaus globėjas.
1494