griūts, uolienų atitrūkimas ir griuvimas nuo kalnų šlaitų ar jūrų krantų. Ją sukelia dūlėjimas, paviršinių ir požeminių vandenų veikla. Griūtys verčia medžius, griauna pastatus, užtvenkia upes. Pvz., 1911 metais siaurame Murgabo upės slėnyje (Pamyre) griūtis padarė 800 m aukščio užtvanką; susidarė 28 km ilgio ir 279 m gylio Sarezo ežeras. Nuo kalnų virstanti sniego masė (sniego griūtis), vadinama lavina.

2406

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką