P. Bruegel (vyresnysis). Kristus ir svetimaujant sugauta moteris (aliejus, 1565, Courtauld meno institutas Londone)
grizáilė (pranc. grisaille < gris – pilkas), monochrominės tapybos technika. Tapoma įvairių tonų ir atspalvių pilkais dažais, imituojant skulptūrinį reljefą, t. p. vienspalviu emaliu. 15–17 a. grizailės technika taikyta porcelianui, stiklui, baldams dekoruoti, paveikslų podažiui. Tapytojai Giotto di Bondone, J. van Eyckas, P. Uccello grizailę taikė tapomų objektų tūrinei apimčiai modeliuoti, šviesos efektams išgauti. Grizaile kurti paveikslų eskizai (P. P. Rubenso mokykla). Kaip savarankiška tapybos technika grizailė paplito 17–18 a. Olandijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, ypač dekoruojant pastatų interjerus. 21 a. pradžioje taikoma retai.
Lietuvoje
Lietuvoje nemažai paveikslų ir eskizų grizailės technika sukūrė P. Smuglevičius. Išliko grizaile sukurto pastatų interjerų dekoro: Vilniaus universiteto J. Lelewelio salės (1805, dailininkai A. ir P. Smuglevičiai), Lietuvos banko rūmų Kaune (1929, dailininkas P. Kalpokas, J. Janulis, V. Didžiokas, O. Dubeneckienė), Perlojos, Lentvario bažnyčiose (1942–43, dailininkas J. Hoppenas).
917