grįžtamàsis ryšỹs, gyvosios sistemos ar jos dalių grįžtamieji informacijos signalai, garantuojantys sistemos stabilų veikimą. Grįžtanti informacija perduodama vadinamuoju grįžtamojo ryšio kanalu. Grįžtamasis ryšys būtinas gyvųjų sistemų savireguliavimo procesams. Įvairių grįžtamųjų ryšių rūšių gausu visuose šių sistemų organizacijos lygmenyse (nuo molekulinio iki populiacijų ir biocenozių). Būna abipusio stimuliavimo (teigiamasis grįžtamasis ryšys) ir slopinimo (neigiamasis grįžtamasis ryšys). Neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu automatiškai palaikomas sistemos pastovumas (homeostazė), endokrininės ir nervų sistemos veikla. Ryšio metu didėja valdančiojo organo poveikis reguliuojamam organui, sistemai, procesui, o šie sukelia priešingą poveikį jį valdančiajam organui. Fiziologine prasme reguliuojamo dydžio (pvz., akies tinklainės apšvietos) padidėjimas virš tam tikros ribos sukelia jo poveikio slopinimą (mažina akies vyzdžio plotą). Teigiamojo grįžtamojo ryšio atveju reguliuojamo dydžio didėjimas skatina jį didėti toliau. Pvz., gyvūnui vejantis ar čiumpant grobį centrinės nervų sistemos nerviniai impulsai reguliuoja raumenų darbą. Iš jutimo organų (regos sistemos) nerviniai impulsai sklinda į centrinę nervų sistemą, kur įvertinama įvykių eiga ir tikslinami tolesni veiksmai. Teigiamasis grįžtamasis ryšys vyrauja gemalo raidos periode, būdingas kai kuriems ekologiniams procesams. Teigiamojo ir neigiamojo grįžtamojo ryšio deriniai lemia alternatyvių fiziologinių procesų kaitą (pvz., miegas ir būdravimas), padeda reguliuoti populiacijų dinamiką. Grįžtamojo ryšio tyrimų rezultatai labai svarbūs nustatant biologinius reiškinius ir atskleidžiant jų specifiką.
1331