Groningen (Gròningenas), miestas Nyderlandų šiaurės rytuose, netoli Šiaurės jūros; provincijos centras.
Groningeno muziejus (1994, architektai Alessandro Mendini, Michele de Lucchi, Ph. Starckas, architektūrinė bendrovė Coop Himmelblau)
232 700 gyventojų (2021). Uostas prie Hunzės upės (kanalai jungia su Šiaurės jūra). Oro uostas. Chemijos (plastikų, farmacijos), metalo apdirbimo, baldų, poligrafijos, maisto (cukraus, tabako, alaus, kavos, arbatos) pramonė, dviračių, pianinų gamyba. Javų, galvijų, medienos prekybos centras. Universitetas (įkurtas 1614) su biblioteka (1615). Groningeno, jūrų, gamtos, grafikos muziejai. Botanikos sodas. Į rytus nuo Groningeno yra Groningeno dujų telkinys.
2271
Architektūra
Groningeno centro, susiformavusio Hunzės ir Aa upių santakoje, gatvių tinklas stačiakampis. Miesto panoramoje vyrauja gotikinis Šv. Martyno bokštas (pastatytas 1482, 1577 sudegė, 1627 atstatytas). Išliko gotikinės Šv. Martyno ir Aa bažnyčios (abi 15 a. perstatytos iš 13 a. romaninių bazilikų), buvę Mokesčių tarnybos rūmai su Nyderlandų manierizmo frontonais (1635), klasicistinė rotušė (1810, architektas O. Husly). Žymesni 19 a.–20 a. pradžios pastatai: grūdų birža (1865, architektas J. G. van Beusekomas), neorenesansiniai – miesto teatras (1883, architektai F. W. van Gendtas, H. P. Vogelis), centrinė stotis (su moderno elementais, architektas I. Gosschalkas, dailininkas F. H. Bachas, 1896), universiteto pagrindinis pastatas (1907, architektas J. A. W. Vrijmanas), moderno krypties spaustuvė Nieuwsblad van het Noorden (1903, architektas G. Nijhuisas), art deco krypties Didysis teatras (1929, architektas G. Saville’is). 20 a. pabaigos–21 a. pradžios pastatai: Groningeno muziejus (architektai A. Mendini, M. de Lucchi, Ph. Starckas, architektūrinė bendrovė Coop Himmelblau), dujų bendrovės Gasunie (architektūrinė bendrovė Alberts & van Huut, abu 1994), universiteto skaičiavimo centras De Zernikeborg (architektūrinė bendrovė Inbo Architecten, 2002).
Bendrovės Gasunie būstinė Groningene (1994, architektūrinė bendrovė Architectenbureau Alberts en Van Huut)
687
Istorija
Iki 11 a. Groningenas priklausė Fryzijai. 1040 imperatorius Henrikas III atidavė Utrechto vyskupui. Groningenas iš jo valdžios ilgainiui išsivadavo, tapo laisvuoju miestu. Nuo 1285 Hanzos sąjungos narys; suklestėjo. 15 a. Burgundija nesėkmingai bandė Groningeną užvaldyti.
1536 po atkaklių kovų imperatorius Karolis V (jis kartu ir Ispanijos karalius Karolis I) miestą prijungė prie savo Nyderlandų valdos. 1579 Groningeno provincijai sudarius Utrechto uniją, Groningeno miestas prie unijos neprisijungė, liko ispanų valdžioje. 1594 Groningeną po 2 mėnesių apsiausties užėmė Mauricijaus Oraniečio vadovaujama kariuomenė; miestas prijungtas prie Jungtinių Provincijų (dabartiniai Nyderlandai).
namai prie kanalo Groningene
2271