grotèskas (it. grottesco – keistas, įmantrus), ornamentas, sudarytas iš susipynusių žmonių, tikroviškų ir fantastinių gyvūnų figūrų, vazų, kandeliabrų, augalinių, architektūrinių motyvų.
groteskas
Būdingas dekoratyviniams tapybos, skulptūros, keramikos, tekstilės kūriniams. Komponuojamas su kitais ornamentais (arabeska). Groteske vaizduojamų gyvūnų motyvai kartais turi heraldinę, simbolinę prasmę. Tokie ornamentai atsirado senovės Graikijoje helenizmo laikotarpiu. Plito 1 amžiaus Romos architektūros puošyboje; jų būta Nerono viloje, itališkai vadintoje la grotta. Išpopuliarėjo Rafaeliui grotesko motyvus panaudojus Vatikano lodžijų freskose (1518–19). Iki tol vyravę Italijoje nuo 16 a. grotesko ornamentai ėmė plisti daugelyje Europos šalių manierizmo, baroko, klasicizmo, neostilių vaizduojamojoje (ypač freskų tapyboje) ir taikomojoje dekoratyvinėje dailėje. 15–17 a. grotesko motyvai naudoti ir Lietuvoje (knygų grafika, stiuko lipdiniai).
2567