grõžis, svarbiausia filosofinės estetikos kategorija. Grožis yra ryškus tikrovės poveikis arba įsimenanti jos patirtis, kai tikrovė patiriama kaip svarbi, prasminga, artima. Jis suprantamas kaip subjektyvi pažinimo kokybė arba objektyvi daiktų savybė. Grožio daugialypes ir daugiaprasmes patirtis, kurias sunku analizuoti moksliškai ar filosofiškai, tiria estetika. Grožio patyrimas laikomas visiškai arba iš dalies jusliniu. Estetinėse teorijose diskutuojama dėl meno ir gamtos grožio santykio, šių grožio rūšių loginio ar kilmės pirmumo.
Antikoje žmogiškasis pasaulis (kosmosas) buvo suprantamas kaip graži (tvarkinga) visuma. Pitagorininkai svarstė su grožio apraiškomis susijusius klausimus – harmonijos, simetrijos, proporcijos ir kitus. Platonas grožį suprato ne tik kaip savybę, bet ir kaip savarankišką būtį, vieną iš idėjų. Platono, vėliau ir Plotino bei vidurinių amžių metafizikoje grožis buvo viena iš 3 (greta tiesos ir gėrio) svarbiausių vertybių. Renesanso epochoje grožis išskirtinai sietas su menu – į grožį nukreipta veikla. Ši sąsaja plėtota naujaisiais amžiais: estetikos mokslo pradininkas A. G. Baumgartenas išryškino juslinio patyrimo, grožio patyrimo ir meno kūrinio suvokimo sąsają. Jo manymu, grožis yra juslinio pažinimo tobulumas; šio priešybė yra bjaurumas. D. Hume’as domėjosi, kaip ir kiek grožis atskleidžia Dievo kūrėjo buvimą. I. Kantas daugiausia nagrinėjo gamtos grožį, neapsiribojo meno grožio ir jo vertinimo svarstymais. I. Kanto estetikoje svarbi ir skonio – gebėjimo spręsti apie grožį – sąvoka. Vėliau grožis dažniausiai traktuotas kaip subjektyvi kategorija – vidinis išgyvenimas, o ne išorinė duotybė. Kraštutinė šio požiūrio išraiška – atskirų asmenų grožio patirtys visiškai skirtingos, nepriklausančios nuo bendrai patiriamų sąlygų. Hermeneutinė ir fenomenologinė filosofija kritikavo kraštutines (subjektyvistines ir objektyvistines) grožio sampratas, grožio netapatino nei su subjekto būsena, nei su objektyvia aplinkos apibrėžtimi, pavyzdžiui, M. Heideggeris grožį siejo su buvimo artumo patyrimu.
L: Ties grožio vertybėmis Kaunas 1944, Vilnius 21994; Grožio kontūrai Vilnius 1980; I. Kantas Sprendimo galios kritika Vilnius 1991; U. Eco Menas ir grožis viduramžių estetikoje Vilnius 1997; H.‑G. Gadamer Grožio aktualumas: Menas kaip žaidimas, simbolis ir šventė Vilnius 1997; A. Katalynas Estetinis suvokimas Vilnius 2003.
2385