grùpės dinãmika, sociologijos kryptis, tirianti socialinius psichologinius grupinio elgesio ypatumus. Grupės dinamikos pagrindiniai teiginiai: grupė yra vienetas, veikiantis didelėje socialinėje erdvėje ir turintis daugybę dinaminių ryšių; grupė turi savo struktūrą ir tikslus, jos atpažinimo požymis – narių tarpusavio priklausomybė; kurios nors grupės dalies pokyčiai veikia visą grupę; kiekvienas grupės narys yra vadinamajame socialiniame lauke, kur jo asmeninės problemos tiesiogiai susijusios su grupės problemomis; grupė turi tam tikras struktūrines (organizacijos tipas) ir dinamines (grupės tikslai, ideologija) savybes. Tiriami mažų socialinių grupių ryškūs pokyčiai: įtampa, konfliktai, prisitaikymas, tarpusavio priklausomybė grupės viduje, taip pat vadovavimo stiliai.
Susiformavo 20 amžiaus 3 dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose, įtakos turėjo vokiečių psichologo K. Lewino geštaltpsichologija. Grupės dinamiką plėtojo G. Simmelis, T. Parsonsas ir kiti sociologai.