grùpinė sántuoka, seniausia santuokos forma, kai visi vienos fratrijos, giminės arba tam tikros giminės vidinės grupės vyrai turėjo santuokinių ryšių su visomis kitos tokios pat grupės moterimis. Atsirado po tikėtino nereguliuojamų lytinių santykių (promiskuiteto) laikotarpio, buvusio vadinamojoje pirmykštėje bandoje. Grupinė santuoka – egzogaminė; šio principo pažeidimas laikytas sunkiu nusikaltimu. Iš pradžių grupiniai vedybiniai santykiai apėmė didelį žmonių skaičių. Ilgainiui šie ryšiai kito, mažėjo į grupinę santuoką įtrauktų žmonių. Kai kur grupinės santuokos branduolys buvo brolių, kitur – seserų grupė, atitinkamai grupinė santuoka buvo patrilokalinė arba matrilokalinė. Vėlyvosiose grupinės santuokos stadijose keli broliai turėjo bendrų žmonų, rečiau kelios seserys – bendrų vyrų. Kai kada su žmonomis lytiškai santykiaudavo ne tik broliai, bet ir bičiuliai. Vis labiau siaurėjant vedybiniams ryšiams nuo grupinės santuokos buvo pereita prie individualios porinės santuokos.
709