Gruzdžia, miestelis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, 19 km į šiaurę nuo Šiaulių; seniūnijos, parapijos centras. 1467 gyventojai (2011).

Gruzdžiai

Per miestelį eina Šiaulių–Naujosios Akmenės plentas. Švč. Trejybės bažnyčia. Paštas, ambulatorija (1992), Joniškio žemės ūkio mokyklos Gruzdžių profesinio mokymo centras, gimnazija (iki 1944 pradinė, 1944–48 progimnazija, 1948–2006 vidurinė mokykla), vaikų socializacijos centras (1923–44 vaikų prieglauda, 1944–55 vaikų namai, 1955–72 pagalbinė internatinė mokykla, 1972–93 specialioji pagalbinė mokykla, 1993–95 specialieji vaikų globos namai, 1995–2003 specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai), kultūros namai (nuo 1948), biblioteka (1936). Kraštotyros muziejus (mokykloje; nuo 1973).

Gruzdžių herbas

Architektūra

Miestelio planas stačiakampis, centre – aikštė. Neogotikinė dvibokštė mūrinė Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia (1904, architektas K. E. Strandmannas) ir šventoriaus tvora su vartais. Bažnyčioje – vertingi paveikslai Šv. Rokas, Šv. Jurgis, Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu, vargonai. 19 a.–20 a. pradžios istoristinė dvaro sodyba: rūmai, arklidės (1904), vandens bokštas su maniežu (1904), karvidė, garinis malūnas, kiti ūkiniai pastatai ir parkas. Dauguma pastatų plytų stiliaus (fasadai netinkuoti, puošti įvairių atspalvių plytų ornamentais).

2271

Istorija

Nuo 16 a. vidurio žinomas Gruzdžių dvaras. 1623 minimas kaimas, 1636 įkurtas miestelis (1638–40 jį sudarė 16 sklypų, buvo 40 karčemų), vadintas Užmūše. Prieš 1649 miestelis sudegė, nukentėjo per 1700–21 Šiaurės karą. 1676 buvo 40 gyvenamųjų namų, 35 karčemos, 1736 – 26 šeimos, 10 karčemų. 1699 pastatyta katalikų bažnyčia. Nuo 1742 miestelis buvo Šiaulių ekonomijos Užmūšės rakto centras. 1793–1858 Gruzdžius valdė Zubovai, 1858–1915 – Naryškinai. 1807–08 siautė badas, 1830 – choleros epidemija. 1811 ir 1891 miestelis sudegė, degė 1910, 1915, 1929, 1930. 1861–1950 Gruzdžiai buvo valsčiaus centras.

19 a. pirmoje pusėje miestelio žydai pasistatydino medinę sinagogą (sudegė po II pasaulinio karo). Nuo 19 a. pradžioje Gruzdžiuose veikė parapinė mokykla, nuo 1865 – valdinė pradinė. 1889–95 apylinkėse veikė slapta lietuvių jaunimo Atgajos draugija; platinta draudžiamoji lietuviška spauda, veikė daraktorių mokyklų. Nuo 1890 iki I pasaulinio karo veikė ligoninė, 20 a. pradžioje – lietuvių knygynas. 1905–07 vyko Gruzdžių dvaro ir lentpjūvės darbininkų streikai. 1923 dvare įsteigta žemesnioji žemės ūkio mokykla (Gruzdžių žemės ūkio mokykla), 1934–44 veikė žirgynas.

Prieš II pasaulinį karą Gruzdžiuose gyveno apie 20 žydų šeimų, 1941 vokiečių okupacinės administracijos įsakymu apie 40 Gruzdžių žydų sušaudyta. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Žaliosios, vėliau Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinių Lietuvos partizanai.

Sovietų okupacijos metais Gruzdžiai buvo apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 1945–52 čia veikė ambulatorija, 1952–97 – ligoninė. 1999 patvirtintas Gruzdžių herbas.

1897 buvo 1160, 1923 miestelyje 1124, dvare 230, 1939 miestelyje 1221, 1959 – 1604, 1970 – 2079, 1979 – 2315, 1989– 2025, 2001 – 1747 gyventojai.

Gruzdžiai Vilnius 1999; A. Miškinis Gruzdžių istorinė urbanistinė raida / LTSR architektūros klausimai 1979 t. 6 sąs. 1.

2758

-Užmūšė

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką