gruzinai

gruznai, sakartveliẽčiai, kartvèlai (savivardis kartveli), Pietų Kaukazo tauta. Gruzijos pagrindiniai gyventojai (daugiau kaip 3,2 mln. žmonių, 2014 gyventojų surašymo duomenimis), dar gyvena Rusijoje (manoma, apie 157 800 žmonių, 2010 gyventojų surašymo duomenimis), Azerbaidžane (apie 15 000), Ukrainoje (daugiau kaip 32 000), Kazachijoje, Irane (apie 100 000), Šiaurės Turkijoje (apie 158 000), Vakarų Europos šalyse, Graikijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitur. Iš viso yra apie 4 mln. gruzinų. Kaba gruzinų kalba (daug tarmių), megrelų, svanų ir lazų etninės grupės – megrelų, svanų ir lazų kalbomis. Dauguma tikinčiųjų stačiatikiai, yra musulmonų sunitų (adžarai, dalis meschų, ingilojų), nedidelės katalikų grupės.

Gruzijos nacionalinio baleto Sukhishvili šokėjai tautiniais drabužiais (Gomelis, Baltarusija, 2018)

Etninės grupės

Pagal tarmę, buities ir kultūros ypatumus skiriama 17 etninių grupių: Rytų Gruzijoje – chevsūrai, kachetai, kartliai, mocheviai, mtiuliai, pšavai, tušai, Pietvakarių Gruzijoje – adžarai, meschai, džavachai, Vakarų Gruzijoje – guriai, imeretai, lečchumiai ir račiai; dar skiriama svanai, megrelai ir lazai. Azerbaidžane gyvena ingilojai, Irane – fereidanai, Turkijoje – imerchevai.

Gyvensena

nuimamas vynuogių derlius (Kachetija)

Pagrindiniai verslai – žemdirbystė (vyrauja lygumose; kviečiai, miežiai, rugiai, avižos, ryžiai, lęšiai, soros, kukurūzai, italinė šerytė, citrinmedžiai, arbatžolės, lauramedžiai, tungamedžiai), kalnuose vyrauja gyvulininkystė, Juodosios jūros pakrantėje – bitininkystė. Tradiciniai verslai – vynuogininkystė, vyndarystė. Amatai: puodininkystė, metalo, medienos, akmens, rago apdirbimas, juvelyrinių dirbinių, kilimų, veltinio gamyba. 21 a. pradžioje daug gruzinų dirbo pramonėje, paslaugų sferoje.

Kalnuose gruzinų tradiciniai gyvenamieji namai trijų keturių aukštų su gynybiniais bokštais. Patalpos žmonėms, gyvuliams, maisto ir pašaro ištekliams po vienu stogu. Lygumose gruzinai gyveno vienkiemio tipo sodybose.

Tradiciniai vyrų drabužiai – ilgos, siauros, liemenį aptempiančios čochos, į čerkesę panašūs, diržu sujuosiami durtiniai – archalukai, gruzinai prie diržo nešiojo kinžalus, dėvėjo mažas juodas veltines kepures; moterų – ilgos, siauros suknelės, šilkinės plačkelnės, auksu siuvinėtos juostos, karūnos tipo galvos apdangalai ir čadros.

Gruzinų kultūrai turėjo įtakos Bizantijos, persų ir kitų Vakarų Azijos tautų kultūros. Šeima – mažoji (iki 19 a. antros pusės buvo išlikusi didžioji šeima). Tradiciniai šeimos santykiai patriarchaliniai, griežtai reglamentuoti įvairių draudimų (pvz., sutuoktiniams buvo draudžiama vadinti vienas kitą vardu). Santuokos buvo sudaromos abipusiu besituokiančiųjų tėvų susitarimu (mokamas užstatas arba išpirka už nuotaką) arba pagrobiant nuotaką. Gajūs savitarpio pagalbos, vaišingumo, kraujo keršto, ataliteto papročiai. Gausus folkloras – istoriniai padavimai, baladės, pasakos, patarlės, dainos; gruzinų vyrų polifoninis dainavimas (polifonija) yra įtrauktas į Pasaulio nematerialiosios kultūros paveldo sąrašą.

gruzinų tradiciniai vyno ąsočiai kvevri

Istorija

gruzinų meno mėgėjai per Tbilisio miesto šventę Tbilisoba (20 a. antra pusė)

Gruzinai – Pietų Kaukazo autochtonai. 6 a. pr. Kr. susidarė pirmasis gruzinų protėvių valstybinis darinys – Kolchidė, 4 a. pr. Kr. – Kartlijos karalystė (Iberija). Pradėjo formuotis tauta, plėtojosi jos kultūra. 4 a. po Kr. dalis (kiti – 6 a.) gruzinai priėmė krikščionybę. 10–11 a. sandūroje susikūrė centralizuota gruzinų valstybė. 19 a. antroje pusėje susidarė gruzinų nacija.

Gruzinai Lietuvoje

Lietuvoje pavienių gruzinų apsigyveno, manoma, jau 19 a. pirmoje pusėje. Daugiau jų įsikūrė sovietinės okupacijos metais. Daug lengvaatlečių išugdė treneris Viktoras Barkalaja (1913–2010).

Lietuvoje 1970 gyveno 472, 1979 – 623, 1989 – 658, 2001 – 437, 2011 (gyventojų surašymo duomenimis) – 372, 2021 (gyventojų ir būstų surašymo duomenimis) – 333 gruzinai. 1988–1990 daug jų įsitraukė į visuomeninį, politinį gyvenimą, rėmė Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvos gruzinų kultūros draugijos Iberija (įkurta 1989) ir Kachetija (įkurta 2015) plėtoja kultūrinę veiklą. 1998–1999 Vilniuje veikė gruzinų sekmadieninė mokykla.

2271