Guangs džuángų autonòminis rajònas (Guangxi Zhuangzu Zizhiqu), Gvangs džvángų autonòminis rajònas yra Kinijos pietuose, prie Bac Bo įlankos. Pietvakariuose ribojasi su Vietnamu. Plotas 241 410 km2. 49,2 mln. gyventojų (2004). Apie 60 % gyventojų sudaro kinai, apie 33 % – džuangai (apie 90 % visų Kinijos džuangų). Centras – Nanningas (880 400 gyventojų, 2004; aglomeracijoje 1,5 mln. gyventojų); kiti didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2004): Liudžou (748,2), Guilinas (580,2), Udžou (264,2), Beihai (238,2).
Kranto linijos ilgis 1595 km. Paviršius kalnuotas; Guangsi džuangų autonominio rajono šiaurės vakaruose yra Junnano‑Guidžou kalnyno, šiaurės rytuose – Nanlingo kalnų (didžiausias aukštis 2142 m) dalys. Šiaurėje yra karstinių reljefo formų, karstinių urvų (Guilino karstas), pajūryje ir upių pakrantėse – žemumų. Musoninis subekvatorinis klimatas. Kritulių autonominio rajono šiaurėje iškrinta 1400–1600 mm, pietuose – iki 2000 mm per metus; daugiausia jų gegužės–rugsėjo mėnesiais. Sausio mėn. temperatūra 4–16 °C, liepos – 27–32 °C. Pajūryje gegužės–liepos ir spalio mėn. dažni taifūnai. Didžiausia upė – Sidziangas. Miškai užima apie 39 % teritorijos.Kasama cinko, aliuminio, alavo, volframo, mangano, geležies rūdos, akmens anglys; Pietų Kinijos jūros šelfe gaunama nafta ir gamtinės dujos. Automobilių, mašinų gamyba, juodoji ir spalvotoji metalurgija, elektronikos, medicinos, chemijos, popieriaus, statybinių medžiagų (cemento), tekstilės, maisto (ryžių valymo, aliejaus, cukraus) pramonė. Audinių (iš medvilnės, pluoštinės bemerijos), popieriaus (iš bambuko pluošto, ryžių), vėduoklių, šiaudinių skrybėlių, vario dirbinių gamyba. Dauguma gyventojų dirba žemės ūkyje. Auginama ryžiai (dera du kartus per metus), kukurūzai, kviečiai, cukranendrės, bananai, mangai, apelsininiai ir greipfrutiniai citrinmedžiai, valgomieji batatai, arachiai, tabakai, arbatmedžiai, kavamedžiai, prieskoniniai ir vaistiniai augalai. Veisiama buivolai, kiaulės, naminiai paukščiai (vištos, antys), šilkaverpiai, pietuose – moliuskai, perluotės. Žvejyba ekstensyvi. Miškuose renkama gamtinės dervos, prieskoniniai augalai. Kertamas miškas. Turizmas. Jūrų didžiausi uostai – Beihai, Čindžou, Fangčengas, upių – Nanningas, Udžou, Guigangas. Guilino tarptautinis oro uostas.
Istorija
Senovės laikais dabartinio rajono teritorijoje daugiausia gyveno džuangai. 3–2 a. prieš Kristų ją užkariavo kinai. 17 a. 2 pusėje čia buvo įkurta Guangsi provincija. 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje joje vyko Bai Liendziao sektos vadovaujamas sukilimas. 1850 provincijoje prasidėjo Taipingų sukilimas. 1898 Guangsi atiteko Prancūzijos įtakos sferai. 1941–45 ją okupavo Japonija. 1949 kinų komunistai iš provincijos išstūmė Gomindano šalininkus. 1958 Kinijos valdžia vietoj Guangsi provincijos sukūrė Guangsi džuangų aotonominį rajoną.