Guayaquil

Guayaquil (Gvajaklis), miestas Ekvadoro vakaruose; Guayaso provincijos centras. 2,64 mln. gyventojų (2017; aglomeracijoje apie 3 mln. gyventojų); didžiausias Ekvadoro miestas. Įsikūręs prie Guayaso upės (teka į Ramiojo vandenyno Guayaquilio įlanką) žiočių. Svarbiausias Ekvadoro prekybos uostas (apie 70 % krovinių apyvartos; išvežama kava, kakava, medvilnė, vaisiai, vilnos, cukrus); žvejybos uostas (daugiausia gaudomos krevetės). Prie Guayaquilio yra Puerto Marítimo jūrų uostas (pastatytas 1962). Per Guayaquilį eina Kito–Salinaso geležinkelis. Tarptautinis oro uostas. Maisto (daugiausia cukraus ir alaus), tekstilės, odos ir avalynės, chemijos ir farmacijos, elektrotechnikos, cemento pramonė, naftos perdirbimas, laivų statyba, aliuminio lydymas. Guayaquilio įlankoje ir Puná saloje (į pietus nuo Guayaquilio) gaunama nafta ir gamtinės dujos. Ryžių, kakavamedžių auginimo regiono prekybos centras. Amatų ir kitos mugės. Ekvadoro ir užsienio šalių bankai. 3 universitetai (įkurti 1847, 1867, 1962), aukštoji politechnikos mokykla (įkurta 1958). Bibliotekos (seniausia įkurta 1847). Du archeologijos muziejai, sakralinio meno, auksakalystės muziejai. 1942 Guayaquilis buvo sugriautas žemės drebėjimo.

2271

Architektūra

Laikrodžio bokštas Guayaquilyje (1934)

Miesto gatvių tinklas stačiakampis. Las Peñaso rajone gausu kolonijinio stiliaus architektūros pastatų: katedra (1547), Šv. Dominyko (1575, 1937 atstatyta pagal architekto P. Russo projektą), Šv. Pranciškaus (minima nuo 1603, 1932 rekonstruota) bažnyčios.

2271

Istorija

1537 miestą indėnų sunaikintos gyvenvietės (ją ispanai pastatė 1530) vietoje įkūrė konkistadoras F. de Orellana ir pavadino Santiago de Guayaquiliu (Šv. Jokūbo ir vietos indėnų vado Guajos bei jo žmonos Quilos garbei). 17–18 a. miestą puldinėjo piratai (bukanjerai). Nuo 1763 Guayaquilis – svarbus Ispanijos kolonijinės administracijos centras. Nuo 18 a. pabaigos plito išsivadavimo idėjos. 1822 čia susitiko Ispanijos kolonijų Amerikoje nepriklausomybės karo vadai S. Bolívaras ir J. de San Martínas (po susitikimo šiam dėl nesutarimų iš politinės ir karinės veiklos pasitraukus S. Bolívaras liko vienintelis nepriklausomybės judėjimo vadovas). 1822 miestas priklausė Didžiajai Kolumbijai, 1830 atiteko nuo jos atsiskyrusiam Ekvadorui. 19 a. antroje pusėje buvo svarbiausias šios šalies Costos regiono liberalų, kovojančių su Sierros (kita Ekvadoro dalis) konservatoriais, atramos punktas. 19 a. pabaigoje–20 a. dėl pramonės plėtros tapo didžiausiu Ekvadoro miestu ir pagrindiniu uostu bei prekybos centru.

2271