Gudžarat (Gujarāt, Gujarat; Gudžarãtas), valstija Indijos vakaruose, prie Arabijos jūros. Šiaurės vakaruose ribojasi su Pakistanu. Apima Kathiavaro ir Kaččho pusiasalius. Plotas 195 984 km2. 60,44 mln. gyventojų (2011); daugiausia (apie 90 %) gudžaratų, yra išeivių iš Pakistano. Apie 90 % Gudžarato gyventojų – hinduistai. Centras – Gandhinagaras (207 500 gyventojų, 2004). Didžiausi miestai (mln. gyventojų, 2004): Ahmadabadas (3,7), Suratas (2,6).
vilnamedžių laukai Gudžarato valstijos vakaruose
Reljefas lyguminis. Apie trečdalį Gudžarato teritorijos užima Kathiavaro pusiasalis, kurio viduryje yra bazaltinių plynaukščių (didžiausias aukštis 1117 m, Girnaro kalnas). Gudžarato šiaurės vakaruose yra pelkėta Kaččho žemuma, šiaurės rytuose – Aravali kalnų šakos. Subekvatorinis musoninis klimatas. Žiemos temperatūra 14–29 °C, vasaros – 27–41 °C. Per metus Gudžarato vakaruose iškrinta 250 mm, pietryčiuose – 800 mm kritulių (daugiausia kovo–rugpjūčio mėn.). Didžiausios upės – Narbada, Tapti, Sabarmati, Mahi. Kathiavaro pusiasalyje – Giro nacionalinis parkas (saugomi liūtai).
Gaunama nafta ir gamtinės dujos (Khambhato įlankos šelfe), kasama rusvosios anglys (Pakistano pasienyje), boksitas (Kathiavaro pusiasalio vakaruose); iš Kaččho įlankos druskos sūrymų gaunama apie 60 % Indijos druskos. Dhuvarano šiluminė elektrinė. Tekstilės (Ahmadabadas – didžiausias Indijos medvilnės pramonės centras), siuvimo, odos, cemento, chemijos (mineralinių trąšų), maisto (aliejaus, pieno, tabako) pramonė, dviračių gamyba; Koijalyje (netoli Barodos) perdirbama nafta. Amatai (daugiausia audimas, juvelyrinių dirbinių gamyba). Žemės ūkis – ūkio svarbi šaka. Apie 50 % dirbamosios žemės drėkinama. Svarbiausi žemės ūkio augalai – vilnamedžiai (32 % Indijos medvilnės produkcijos, 1999), dar auginama arachiai (28 %), tabakai (26 %), kukurūzai, kviečiai, soros, sorgai, Narbados slėnyje – ryžiai. Veisiama galvijai, avys, ožkos. Žvejyba. Svarbiausi plentai iš Ahmadabado į Bombėjų, Delį. Jūrų didžiausias uostas Kandla (prie Kaččho įlankos); gausu nedidelių prekybos ir žvejybos uostų. Didžiausi oro uostai Ahmadabade, Barodoje, Radžkote. Naftotiekis į Delį.
Istorija
3–2 a. prieš Kristų dabartinio Gudžarato teritorija priklausė Maurijų (Kathiavaro pusiasalyje išliko uolose iškalti žymiausio jų valdovo Ašokos įsakai), 4–5 a. – Guptų, nuo 10 a. – Čalukjų valstybėms. Nuo 13 a. Delio sultonato dalis. 1396 paskelbtas savarankiškas Gudžarato sultonatas (sostinė Ahmadabadas). 1572 jis atiteko Didžiųjų Mogolų imperijai. Nuo 1818 Gudžaratą administravo britų Ost Indijos bendrovė; 1858 prijungtas prie Britanijos imperijos valdų. 1947 Indijai gavus nepriklausomybę, tapo Bombėjaus provincijos dalimi. Nuo 1965 dėl Kaččho pusiasalio vyko Indijos ir Pakistano pasienio konfliktas; 1968 dalis ginčytinos teritorijos atiteko Pakistanui.