Guidžòu (Guizhou), provincija Kinijos pietuose.
Plotas 176 505 km2. 38,56 mln. gyventojų (2020); apie 38 % Guidžou gyventojų – tautinės mažumos (48 tautos, tarp jų daugiausia – miao, bujų, dūnų, tudzių). Centras – Guijangas (4,02 mln. gyventojų, 2020); kiti didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2020): Dzuni (1 675,2), Bidzie (695,2), Singi (649,5), Kaili (519,2), Anšunas (513,9).
Paviršius kalnuotas; Guidžou užima Junnano‑Guidžou kalnyno rytinę dalį. Yra karstinių reljefo formų, karstinių urvų (Getuhės urvas – ilgis 11,9 km, gylis 445 m). Klimatas musoninis subtropinis. Sausio mėn. temperatūra 1–10 °C, liepos 17–28 °C. Per metus iškrinta 1000–1500 mm kritulių (daugiausia vasarą). Didžiausia upė – Udziangas (laivuojamas). Kalnuose – miškai (auga tungamedžiai, kampariniai cinamonai, kamštiniai ąžuolai); bambukų sąžalynai.
Kasama daugiausia akmens anglys (jų ištekliai – 52,8 mlrd. t), gyvsidabrio (38 % Kinijos išteklių), mangano, geležies rūdos, boksitas, fosforitai (44 % Kinijos išteklių), auksas. Juodoji ir spalvotoji metalurgija, mašinų, lengvųjų automobilių, komunikacijos įrangos gamyba, elektronikos, karinė (aviacijos, kosmoso, elektrotechnikos), chemijos, popieriaus, medienos apdirbimo, tekstilės (medvilnės, šilko, vilnos, linų), odos, statybinių medžiagų, maisto (cukraus, tabako, degtinės Maotai, mineralinio vandens) pramonė. Tungamedžių aliejaus gamyba. Dailieji amatai (siuvinėjimas, lako, bambuko dirbiniai). Dirbamoji žemė (didesnė jos dalis drėkinama ir intensyviai tręšiama) užima apie 12 % Guidžou teritorijos. Auginama ryžiai, kukurūzai, valgomieji batatai, cukranendrės, džiutas, tabakai, vilnamedžiai, arbatmedžiai, aliejiniai augalai, daržovės, citrusiniai augalai. Miškuose renkama tungamedžių sėklos, kamštinių ąžuolų žievė, dervos, vaistiniai augalai. Veisiama galvijai, kiaulės, naminiai paukščiai, šilkaverpiai. Svarbiausi plentai ir geležinkeliai iš Guijango į Čongčingą, Ludžou, Kunmingą.