Farel Guillaume (Gijomas Farèlis) 1489Gap 1565 09 13Neuchâtel, prancūzų ir šveicarų reformacijos veikėjas, pamokslininkas. Vienas žymiausių reformacijos skleidėjų.
Išsilavinimas ir veikla
Nuo 1509 mokėsi Paryžiaus universitete. Menų magistras (1517). Nuo 1517 kardinolo Lemoigne kolegijoje prie Paryžiaus universiteto dėstė gramatiką ir filosofiją. Paryžiaus universitete dalyvavo reformatų būrelio, vadovaujamo Jacquesʼo Lefèvre’o d’Étaples’io (1455–1536), vieno iš reformacijos pirmtakų Prancūzijoje, veikloje. Dėl protestantiškų pažiūrų įtartas erezija 1521 buvo priverstas iš Paryžiaus išvykti pas protestantizmui prijaučiantį vyskupą Guillaumeʼą Briçonnet į Meaux. Čia buvo vyskupijos pamokslininkas, itin uoliai skleidė protestantizmo idėjas, todėl 1524 buvo priverstas persikelti į Bazelį, kur susipažino su humanistu Johannesu Oecolampadijumi ir Erazmu Roterdamiečiu, gynusiu katalikybę. Pastarojo pastangomis iš Bazelio buvo išvytas. Patartas Johanneso Oecolampadijaus nuvyko į Montbéliardʼą, surinko daug reformacijos šalininkų, tačiau dėl aršios katalikų kritikos ir konfrontacijos su miesto valdžia buvo priverstas išvykti. Pamokslavo Strasbūre (čia susipažino su reformacijos teologu ir pamokslinku Martinu Buceriu), Ciuriche, vėliau persikėlė į Berną. Čia susipažino su U. Zwingliu, skleidė jo mokymą tarp prancūziškai kalbančių Berno kantono katalikų. Jo pastangomis į protestantizmą perėjus apie pusei Berno kantono katalikų buvo išsiųstas skleisti protestantizmo į Vaud, 1529 – į Neuchâtelio kantonus. 1532 kaip delegatas dalyvavo Chanforano sinode Pjemonte, kuriame valdiečiai priėmė protestantizmą. 1532–36 pamokslavo Ženevoje, nuo 1536 – Neuchâtelyje, 1542, 1562 ir 1565 – Metze.
Guillaume Farel (raižinys, dailininkas Hendrickas Hondius, 1599)
Veikalai
Paskelbė pirmąjį sisteminį reformacijos doktrinos išdėstymą prancūzų kalba Santrauka ir trumpa deklaracija (La Sommaire et brève déclaration 1525) apie skaistyklą, maldą ir Eucharistiją, į prancūzų kalbą išvertė liturginių tekstų „Tėve mūsų“ ir „Credo“ prancūzų kalba (Le Pater noster et le Credo en françoys 1524), parašė pirmąjį liturginį traktatą prancūzų kalba apie Krikšto sakramento teikimą Šventojo krikšto teikimo būdas ir pavyzdys (La manière et fasson qu'on Lient on baillant le saint baptisme 1528), kristocentrinius teologinius veikalus Jėzus virš visko ir nieko virš jo (Jezus sur tout et rien sur lui 1530), Tikroji kryžiaus paskirtis (Du vrai usage de la Croix 1540), Le Glaive de la parole (1550).
Išliko G. Farelio laiškai J. Kalvinui ir kitiems reformacijos veikėjams (saugomi Neuchâtelio valstybiniame archyve).